Atnaujintas 2005 kovo 16 d.
Nr.21
(1322)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Lietuviško žodžio puoselėtoja

Renginio vedėja Aldona
Ruseckaitė su rašytojos
Petronėlės Orintaitės vaikaite
Irena Daina Januta iš JAV

Vasario 21 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko išeivijos rašytojos, memuaristės, kilusios iš Zanavykų krašto, Petronėlės Orintaitės-Janutienės 100-mečio paminėjimas. Šiame renginyje, kaip jau vėliau pasakys Danutė Vailionytė, P.Orintaitė išryškėjo visa savo asmenybe. Jos gyvenimą ir kūrybą pristatė literatūrologė Dalia Striogaitė, akcentavusi rašytojos giluminio ryšio su savo giminės Lapatotuose šaknis, leksikos turtingumą, kaimo buities gyvastingumą, tvirtumą ir išmintį. Kalbėjo apie jos mokytojavimą ir plačią kultūrinę veiklą mokyklose Šiauliuose bei Kaune. „Principinga, aštri, nenusileidžianti kaip Orintaitė“, – taip apie ją sakydavo. Pranešėja, tarp kitų, minėjo ir citavo jos prisiminimų knygą apie S.Nėrį „Ką laumės lėmė“.


Kančių išvagotais tremties keliais

Benjaminas ŽULYS

Ekspedicijų dalyviai –
dokumentinio filmo
operatorius Gintautas
Alekna, Felicija Kazlėnienė
ir Antanas Sadeckas

Tą popietę Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus salė buvo pilnutėlė. Čia įvyko ekspedicijų į Sibirą lietuvių tremties keliais penkiolikos metų minėjimo iškilmės. Jose taip pat buvo pristatyta šių ekspedicijų organizatoriaus Antano Sadecko tremties paveldo dokumentų rinkinys – knyga „Tėvyne, ilgesy miriau“. Tai jau trečiasis šio autoriaus leidinys, skirtas mūsų tremtiniams, patyrusiems skausmą, neteisybę, prievartą, sovietinį nuožmumą. Apie tai susitikime kalbėjo kai kurie buvę tremtiniai, tuomet dar vaikai, dabar garbaus amžiaus žmonės, gerai menantys anuos laikus.


„Ąžuolynas“ tebežaliuoja

Petras KATINAS

Vasario 27 dieną, lygiai tą pačią, kai prieš 25-erius metus buvo įkurtas Kauno keliautojų kultūros klubas „Ąžuolynas“, gausus būrys entuziastų paminėjo šį jubiliejų, prisiminė išėjusiuosius Amžinybėn ir pasidžiaugė nuveiktais darbais. Klubas įsikūrė be jokio partinės valdžios leidimo, tuo labiau palaiminimo. Bet ir uždrausti nebuvo kaip, nes „Ąžuolynas“ pasiskelbė kaip Kauno turistų klubo padalinys. Klubą įkūrė didelis Lietuvos istorijos, jos gamtos mylėtojas inžinierius Vincas Kavaliauskas. Netrukus į klubą atėjo įvairaus amžiaus, nevienodo išsilavinimo, bet vienodai mylinčių savo gimtąjį kraštą žmonių, trokštančių jį pažinti. Beje, partiniams organams ir net KGB iškart kilo įtarimas, kad klubas – vos ne antisovietinė organizacija. Partijos veikėjai niekaip negalėjo suvokti, kad klubo valdyboje nebuvo nė vieno partinio, o pirmasis klubo pirmininkas inžinierius Česlovas Mažeika irgi buvo nepartinis.


Didį žmogų prisimenant

Bronius VERTELKA

Kun. A.Lipniūno asmeninių daiktų ir fotografijų parodą gali aplankyti Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos dailės galerijoje „Antrasis aukštas“. Gausų kiekį eksponatų jai pateikė monsinjoras Juozapas Antanavičius. Upytės klebonui ir bibliotekai glaudžiai bendradarbiaujant surengta puiki ekspozicija. Ji papildo galerijoje veikiančią S.Mikeliūnienės akvarelių parodą. Tautodailininkė į Panevėžį ėjo tuo pačiu, kaip ir A.Lipniūnas, keliu, tik gerokai trumpesniu.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija