Atnaujintas 2005 kovo 23 d.
Nr.23
(1324)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Mokslo šventovėse tarpsta korupcija

Elvyra ŽEIŽIENĖ

Šalyje pirmą kartą Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) užsakymu buvo atliktas sociologinis tyrimas, norint nustatyti korupcijos paplitimo Lietuvos aukštosiose mokyklose mastą. Tyrimo rezultatai sukėlė didelį atgarsį tiek akademinėjė bendruomenėje, tiek žiniasklaidoje. Pernai buvo baigtas tyrimas „Korupcijos reiškinys Lietuvos aukštosiose mokyklose“, atliktas įgyvendinant vieną iš tęstinių LSAS vykdomų projektų „Korupcijos prevencija Lietuvos aukštosiose mokyklose“. Šio tyrimo išvados skelbia, kad šiuo metu pagal prioritetus korupcija aukštosiose mokyklose užima trečią vietą. Koks paradoksas: mokslo šventovės, užuot ugdžiusios pilietiškumą, štampuoja jaunąją kyšininkų kartą. Atgyvenusi egzaminavimo sistema sudaro geras sąlygas nusirašinėti ir elgtis nesąžiningai.

Opi aukštųjų mokyklų problema

„Transperancy International“ atliko visuotinį (ne tik studentų) korupcijos tyrimą, ir ten buvo atskira tema „Korupcija aukštosiose mokyklose“. Jo išvadose skelbiama, kad šiuo metu pagal prioritetus korupcija aukštosiose mokyklose yra trečioje vietoje. Taip pat į dešimtuką pateko korupcija vidurinėse mokyklose, korupcija ikimokyklinėse įstaigose, korupcija pradinėse klasėse. Tad pagalvokime, ką mes auginame? Iš vidurinių mokyklų jau ateina jaunuoliai, kurie yra įsitikinę, kad privalo duoti kyšį.

Apie šią aukštosiose mokyklose klestinčią korupcijos problemą studentai viešai išdrįso prabilti prieš trejus metus vykusiame tarptautiniame seminare. LSAS vadovai suprato, kad tai išties labai opi problema, apie kurią visi žino, ir piktinasi tokia padėtimi. Tačiau iki šiol jokių konkrečių veiksmų nebuvo imtasi.

Palyginti su kitomis sritimis, korupcija švietimo įstaigose tapo tam tikra sistemos dalimi. Įsivaizduokite: studentas duoda kyšį, ir ne kartą, tik tam, kad išlaikytų egzaminus. Aukštosiose mokyklose tai jau sistema. Paskelbus tyrimo duomenis, daugelio aukštųjų mokyklų rektoriai pradėjo gintis, kad nėra tokios didelės korupcijos. Remiantis atliktu tyrimu, kai korupcija siekia 40 proc., jau kalbama ne apie skaičių, o apie tikrą problemą.

Minėtas tyrimas pradėtas 2002 metais, o 2004 metus, kai buvo pristatyti LSAS inicijuoti tyrimo rezultatai, būtų galima pavadinti šio projekto kulminacija. Tyrimo organizatorius apstulbino jo rezultatai: 32 proc. apklaustųjų prisipažino davę kyšį, 45 proc. studentų teigė žiną, kad tai teko daryti jų kolegoms.

Tyrimo iniciatorius suglumino ir tai, kad apie 32 proc. studentų duoda kyšius, ir ne tik administracijai bei dėstytojams, bet ir studentų atstovybių atstovams – tai buvo labai netikėta.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad korupcija labiau išvešėjusi aukštųjų mokyklų neakivaizdiniuose skyriuose. Visgi rezultatai labai priklauso ir nuo konkrečios aukštosios mokyklos: vienoje korupcija egzistuoja, kitoje – ne. Viskas priklauso nuo dėstytojų. Dauguma dėstytojų kyšių neima, nes tai prieštarauja jų įsitikinimams, tačiau tenka pripažinti, kad netrūksta ir juos imančių. Ar įmanoma iš tirtų aukštųjų mokyklų išskirti labiausiai korumpuotą? Pagal mokyklas duomenys neskirstyti, tačiau dabar tyrimus atliks Švietimo ir mokslo ministerija, jie bus atlikti ir VU, ir Kauno medicinos universitete. Deja, tyrimų rezultatai nebus skelbiami, o LSAS nebuvo paaiškinta, kodėl. Šis tyrimas nebus motyvuotas, jame dalyvaus tik savanoriai.

Ką atskleidė apklausos

Sociologinis tyrimas „Korupcijos reiškinys Lietuvos aukštosiose mokyklose” vyko keturiolikoje šalies universitetų ir dvidešimt penkiose kolegijose. Iš viso apklausti 1006 dieninių skyrių studentai (po 503 iš universitetų ir kolegijų). Tyrimo metu paaiškėjo, kad korupciją studentai pirmiausia supranta kaip kyšininkavimą (23 proc.), nesąžiningumą (20 proc.) ir naudojimąsi tarnybine padėtimi (13 proc.). Smulkių paslaugų, dovanų teikimo ar gavimo aukštųjų mokyklų studentai nelaiko korupcija.

Tyrimo rezultatai buvo netikėti: 32 proc. prisipažino, kad jiems yra tekę duoti kyšį, 45 proc. sakė girdėję, kad tai darė jų kolegos, 6 proc. davė kyšį aukštosios mokyklos dėstytojams, 2 proc. – studentų atstovybių darbuotojams. Populiariausia kyšio davimo forma – „susimesti” dovanai prieš egzaminą (tai teko daryti net 52 proc. studentų). Kyšiui išleista vidutinė suma – 126 Lt. 60 proc. apklaustųjų teigė, kad kyšio davimas visiškai išsprendė problemą, 29 proc. išsprendė tik iš dalies, o 4 proc. liko nusivylę.

Kyšio davimas yra tiek studentų, tiek dėstytojų problema, nes nusikalsta abi pusės. Tai abipusis naudos siekimas: studentas duoda pinigus, o dėstytojas paima. Vėliau studentas gauna gerą įvertinimą, ir abu lieka patenkinti.

Kyla klausimas: kas turi užkirsti kelią tokiai korupcijai? Iš tiesų kovoti turi pradėti patys studentai. Jeigu studentas yra patenkintas, tai kam jam kovoti? Jis nemano, kad tai yra problema. Kas čia kaltas? Atrodytų, studentas, nes jis nori duoti kyšį, tačiau, kaip teigia apklaustieji, yra dėstytojų, kurie reikalauja kyšių. Kai kurių universitetų studentai nurodė konkrečias pavardės.Kas juos sutramdys?

Varnas varnui akies nekerta

Žiniasklaidoje pasirodžius straipsniams ir nuomonėms apie korupciją švietimo įstaigose, jų vadovai puolė neigti šios problemos egzistavimą. LSAS vadovų nuomone, „Studentų etikos kodekse“ privalo būti nurodyta atsakomybė. Tačiau, jei žiūrėtume netgi valstybės mastu, visos tos etikos komisijos, etikos kodeksai tėra popierinis reikalas ir neturi jokios įstatymo galios.

Dažniausiai etikos kodeksas būna rekomendacinio pobūdžio. Kai kuriose aukštosiose mokyklose esama „Dėstytojų etikos kodekso“, bet nėra punkto, kuriame būtų numatyta atsakomybė už jo pažeidimus. Šiuo metu LSAS iniciatyva kuriamas „Studentų ir dėstytojų etikos kodeksas“ ir žadama prašyti visų aukštųjų mokyklų, kad jį patvirtintų; šiame kodekse jau bus numatyta atsakomybė. Ji turi būti reglamentuota ir aukštosios mokyklos statute, ir darbo bei studijų sutartyse. Taip pat turi egzistuoti instancija, į kurią studentas arba dėstytojas galėtų kreiptis. Aukštojoje mokykloje turėtų būti sukurta komisija ar komitetas, kuris perpus būtų sudarytas iš studentų savivaldos ir dėstytojų. O dabar, kaip teigia karti sovietinio palikimo patirtis, varnas varnui akies nekerta. Ir dažniausiai lazda atsisuka prieš teisybės ieškotojus studentus.

Švietimo vadovybės žingsniai

Paskelbus nerimą keliančias apklausos išvadas, tuometinis švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius pasiūlė įsteigti studentų pasitikėjimo liniją, taip pat patarė korupcijos problemą spręsti ją viešinant, o į šį procesą įtraukti studentus, dėstytojus ir aukštųjų mokyklų administracijas.

Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) jau veikia antikorupcinė pasitikėjimo linija, kur galima skambinti ir pranešti apie bet kurioje srityje pasitaikančią korupciją. Todėl kviečiami visi studentai, kurie susiduria su korupcijos faktais savo mokymo įstaigoje, be baimės skaminti STT ir pranešti apie tai. Švietimo ministras A. Monkevičius kvietė neslėpti korupcijos atvejų tiek aukštosiose mokyklose, tiek kitose mokymo įstaigose.

STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Kęstutis Zaborskas pristatė aukštąjį mokslą liečiančius tyrimo duomenis, pasak kurių, aukštojo mokslo sektoriuje trys iš dešimties asmenų yra davę neoficialius atlygius. Vyriausybė STT skyrė milijoną litų, kad būtų imtasi priemonių užkirsti kelią korupcijai švietimo įstaigose.

Studentai apie korupciją

Remiantis apklausomis, iniciatyvą įteikti neteisėtą atlygį dažniausia parodo neoficialaus atlygio davėjas. Daugumai jų „dovana“ padėjo išspręsti problemas ir 70 proc. yra pasirengę vėl duoti „dovanas“.

Ką daro patys studentai? Šiais metais LSAS su Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo seminarų ciklą „Korupcijos reiškinys Lietuvos aukštosiose mokyklose“. Susirinkdavo aukštųjų mokyklų studentų savivaldų atstovai bei dėstytojai ir pirmiausia būdavo pristatomi LSAS bei „Transperancy International“ tyrimų rezultatai. Po to vykdavo diskusijos su STT pareigūnais. Studentai nesivaržydami reiškė savo nuomonę. Šiose diskusijose ir kilo mintis kurti etikos kodeksus.

Po seminarų pradėta skleisti informaciją studentams: su jais kalbama apie tai, kad kyšiai neturi būti duodami ir imami, ką reikia daryti, jei dėstytojas ar studentai siūlo ar ima kyšius ir kt. Netrukus pradės veikti interneto puslapis www.korupcija.lt.

Kas pasikeitė aukštosiose mokyklose, viešai prakalbus apie korupciją, paklausėme pačių studentų.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės ryšių su visuomene atstovės Agnės Zalanskaitės nuomone, korupcijos mastai būtų mažesni, jeigu studentai, laikydami egzaminą, rašytų testus, būtų taikomos loginės užduotys, o ne tikrinama, kaip jie įsisavino teorinę medžiagą. Dėstytojai įnikę į savo mokslinius darbus, jiems studentai rūpi ne tiek, kiek turėtų rūpėti. Iš principo reikia skatinti motyvacinę sistemą mokytis sąžiningai, siekti, kad pažymiui turėtų įtakos įvertinimai, gauti per viso semestro kolokviumus, seminarus. Nusirašinėjama jau vidurinėje mokykloje, čia ši problema labiau išryškėja. Studentė sakė, kad šios sesijos metu už nusirašinėjimą iš Vilniaus universiteto pašalinta apie penkiolika studentų, tarp jų keli ketvirtakursiai. Tai daroma universiteto Senato nutarimu. Kai kurie universitetai priėmę nutarimą šalinti studentus be teisės sugrįžti. Tai ypač skaudžiai palietė paskutinių kursų studentus. Jau nuo lapkričio mėnesio universiteto laikraštyje „Universitas Vilnensis“ spausdinamas straipsnių ciklas „Nusirašinėjimas“. Kai kuriuose fakultetuose per egzaminus buvo filmuojama.

Pasak A.Zalanskaitės, universitete veikia apeliacinė sistema, daug studentų rašo apeliacijas dėl neobjektyvaus vertinimo. Studentės manymu, dabartinis vertinimas neatspindi tikrų studento žinių. Mergina sakė, kas jai neteko duoti jokių dovanų savo dėstytojams, tačiau yra girdėjusi, kad kitur taip daroma.

Šiaulių universiteto verslo administravimo trečio kurso studentė Lina Dabulskytė, atsakinga už akademinę veiklą, kalbėjo: „Korupcija apskritai yra labai blogas daugiaprasmis reiškinys. Tai mūsų bėda, kad neišmokome būti sąžiningi. Nesugebėjome iš kitų kultūrų pasimokyti teisingiau tvarkyti savo valstybės gyvenimą. Pačiai neteko susidurti su akivaizdžiais korupcijos faktais, tačiau teko girdėti atskirų šio reiškinio atvejų“. Į klausimą, ką mananti apie tai, jog paminėta, kad Šiaulių universitete kai kurios mokymo programos neatitinka aukštosioms mokykloms keliamų studijų kokybės reikalavimų, studentė atsakė, kad studentų atstovybės nuomonės nebuvo klausta ir jokių anketų tuo klausimu nebuvo platinama.

Kauno technologijos universiteto studentų atstovybės viceprezidentas, atsakingas už socialinę ir akademinę veiklą, Andrius Sadauskas papasakojo, kad analogiška apklausa, kuri buvo vykdoma pagal projektą „Korupcijos reiškinys aukštosiose mokyklose“, atlikta ir jų universitete. Aiškinantis apie korupcijos paplitimą Kauno technologijos universitete, apklausa patvirtino, jog nedidelė dalis studentų prisipažino susidūrę su korupcijos faktais. Jie nurodė pavardes dėstytojų, kuriems duoti kyšiai norint gauti geresnį pažymį. Šiame universitete studijuoja per 20 tūkst. studentų, o buvo apklausta apie 15 proc. studentų. Pasak A.Sadausko, šių dėstytojų pavardės buvo perduotos universiteto Profesinės etikos kolegijai. Pasak Studentų atstovybių sąjungos atstovo, nusirašinėjimui kelias užkertamas taikant kaupiamojo balo sistemą visos sesijos metu.

Pavardės nurodomos, tačiau griežtesnių sankcijų kyšių gavėjams netaikoma. Kol kas Lietuvoje dėstytojai, pedagogai, imantys iš mokinių ir studentų kyšius, masiškai iš darbo neatleidžiami. Kai darbo biržos tiesiog „sprogsta“ nuo daugybės diplomuotų bedarbių, gal reikėtų tą precedentą sukurti? Vyraujanti nebaudžiamumo nuotaika sudaro sąlygas kyšininkauti ten, kur turėtų vyrauti naujos idėjos, teisinga gyvenimo, verslo, kultūros ir teisės samprata.

Vinco Kudirkos satyros „Viršininkai“ veikėjui Vziatkovičiui Kruglodurovui niekas kyšio „neduoda“. Tik neša dovanas, dovanėles. Interneto STT puslapyje apie korupciją Lietuvoje galima paskaityti jaunimo minčių apie šį reiškinį. „Korupcija yra blogis. Visuomenėje, kurioje klesti korupcija, nelieka vietos protingesniems, labiau išsilavinusiems. Tokioje visuomenėje gali egzistuoti tik turtingieji. Žmonės renka valdžią ne todėl, kad valdžia prisigrobtų turtų. Korumpuotoje visuomenėje nelieka vietos lygybei. Manau, kad korumpuoti pareigūnai ilgai nemiega naktimis“, – rašo 15 metų Šarūnas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija