Atnaujintas 2005 kovo 25 d.
Nr.24
(1325)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Panevėžio vyskupijoje

Anykščių dekanate

Savo gyvenimą paskyręs Dievui, žmonėms ir tėvynei

Anykščiai. Vasario 27 dieną Šv. Mato bažnyčioje šv. Mišias aukojo mons. Alfonsas Svarinskas. Monsinjoras įžengė į Dievo namus skambant bažnyčios varpams. Iškilmingoje svečio sutikimo ceremonijoje dalyvavo bažnyčios dvasininkai, politiniai kaliniai, tremtiniai, šauliai ir kiti Anykščių miesto tikintieji.

Pamokslo metu mons. A.Svarinskas gražiai atsiliepė apie Anykščius, kaip mielą ir artimą jam kraštą, kuriame jis dažnai lankosi. Be to, šiame krašte gimė ir augo vyskupas A.Baranauskas, kanauninkas J.Tumas-Vaižgantas – pirmieji Lietuvos poetai ir rašytojai, išgarsinę Anykščius. Monsinjoras priminė Anykščių tikintiesiems, kad šiuolaikinė karta myli dolerį, o ne Dievą ir garbina materialines vertybes. Laimingi tie, kurie krauna turtus pas Dievą, o ne šioje žemėje. Mūsų, tikinčiųjų, pareiga mylėti Dievą, savo artimą ir tėvynę, saugoti laisvę, kuri dar tokia gležna ir pažeidžiama.

Mons. A.Svarinską, kuris 50 metų tarnauja Dievui, žmonėms ir Tėvynei, nuoširdžiai sveikino ir linkėjo Dievo palaimos Anykščių Šv. Mato bažnyčios klebonas kun. Stanislovas Krumpliauskas. Klebonas tiki, kad monsinjoras bus įrašytas į Lietuvos istoriją kaip vienas dvasiškai tvirčiausių Dievo tarnų, kaip labiausiai mylinčių Lietuvą, jos žmones ir laisvę. Iškalėjęs 22 metus Sibiro konclageriuose, praėjęs visas Sibiro golgotas, nepalūžęs, nieko neišdavęs, niekam neparsidavęs ir išlikęs didžiu žmogumi.

Mons. A.Svarinską, sulaukusį auksinio kunigystės jubiliejaus, sveikino laikraštėlio vaikams „Kregždutė“ redaktoriai poetas ir rašytojas Vygandas Račkaitis ir Milda Telksnytė. Nuoširdžius sveikinimo žodžius tarė Krikščionių demokratų Anykščių skyriaus atstovė A.Daugilytė, tautodailininkas J.Petraška, Anykščių tremtiniai ir politiniai kaliniai, kurie kartu su monsinjoru patyrė Sibiro kalėjimuose ne tik alkį ir šaltį, bet ir nužmoginimą, tačiau išliko žmonėmis.

Liudvika DANIELIENĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija