|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
Lietuva liūdi didžiojo lenkų tautos sūnaus
2005 m. balandžio 2 d., šeštadienį, 22.37 val. Lietuvos laiku, eidamas aštuoniasdešimt penktuosius gyvenimo metus, dvidešimt septintaisiais pontifikato metais, priėmęs šventuosius sakramentus, Vatikane mirė Jo Šventenybė Popiežius Jonas Paulius II. Mirties liudijimą pasirašė popiežiaus asmeninis gydytojas Renatas Buconetis. Liudijime nurodyta, kad Popiežius mirė nuo septinio šoko ir negrįžtamo širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimo. Jis taip pat sirgo Parkinsono liga, turėjo didelių kvėpavimo sutrikimų ir gerybinės prostatos hipertrofijos. |
||
|
|
||
|
Meilės, tiesos ir vilties apaštalas Dvi paras nuo ketvirtadienio iki šeštadienio (kovo 31 d. balandžio 2 d.) tęsėsi nežinomybė, kai sunkios sveikatos būklės popiežius Jonas Paulius II, sąmoningai atsidavė Dievo valiai, atsisakydamas vykti į ligoninę. Balandžio 2-ąją Šventojo Tėvo siela iškeliavo pas Viešpatį. Netrukus suskambo Romos bažnyčių varpai, o visas pasaulis, viltingai tikėjęsis laimingesnės pabaigos, pasinėrė į gedulą. Dar merdint Popiežiui, nerimas pasklido ne tik per katalikiškąjį ir visą krikščioniškąjį pasaulį liūdėjo ir pasaulio musulmonai, ir judėjai. Šiomis liūdesio dienomis 26 metus Katalikų Bažnyčiai vadovavęs Jonas Paulius II prisimenamas kaip taikos skleidėjas, tolerancijos tarp religijų skelbėjas, kaip žmogus, padėjęs nugriauti į dvi priešiškas puses pasaulį skaldžiusią geležinę uždangą. |
||
|
|
||
|
Popiežius buvo nuostabus įrankis Viešpaties rankose
Iš Apaštalų Sosto mus visus pasiekė sukrečianti žinia Šventasis Tėvas Jonas Paulius II iškeliavo susitikti su Dievu. Milijonai pasaulio katalikų buvo su Popiežiumi maldos vienybėje paskutines Jo žemiškojo gyvenimo valandas ir dabar graudulio kupina širdimi apgaili šią netektį pavesdami Ganytojo sielą ir gedulo rimtyje skendinčią tikinčiųjų bendruomenę Gailestingajam Viešpačiui. Tai didžiulė netektis Bažnyčiai ir asmeniškai kiekvienam jos nariui, tačiau žmogiško liūdesio akivaizdoje neturime apleisti savo krikščioniškojo tikėjimo centro Velykų slėpinio, Kristaus Prisikėlimo mums suteiktos vilties. Mes karščiausiai tikime, kad Šventojo Tėvo siela jau džiūgauja Dievo artumoje, kad Jono Pauliaus II užtarimu sulauksime Viešpaties atlaidumo ir begalinių malonių. |
||
|
|
||
|
Lietuva neužmirš Popiežiaus paramos Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, sužinojęs apie popiežiaus Jono Pauliaus II mirtį šeštadienį vakare, pasakė: Visas pasaulis šiomis dienomis buvo sustingęs maldai, o mintys, sklidinos dėkingumo, krypo į Romą, į Vatikaną, į ryškiausią nūdienos Pasaulio asmenybę, Popiežių Joną Paulių II, kuris tuo metu rengėsi paskutinei kelionei, susitikimui su Dievu. Jis mylėjo visą pasaulį, visas tautas, kiekvieną žmogų. Ir italą, ir kiną, ir turką... Mylėjo labai, vadinasi, vienodai, lygiai, be išimčių. Tačiau mylėjo taip, kad kiekvienas jausdavo kažkokią asmeninę Popiežiaus meilę būtent jam. Tai todėl, kad Jono Pauliaus II žvilgsnis buvo ypatingas. Kreipdamasis į milijonus jis mokėjo žvelgti taip, kad tuose milijonuose matė kiekvieną mūsų atskirai. Jis turėjo tokią Dievo dovaną. Jis pats buvo ir lieka Dievo dovana mums. Visiems ir kiekvienam. Ačiū Jonui Pauliui II už jo ypatingą žiūrėjimą į Vilniaus Aušros Vartus, į Šiluvą, į Kryžių kalną. Ačiū už ypatingą žiūrėjimą į Lietuvą. Už ypatingą žiūrėjimą į kiekvieną mūsų, teigė Seimo Pirmininkas. |
||
|
|
||
|
Mirė žmonijos draugas. Didžiausias ir tikras. Jis taip norėjo visus apkabinti, priglausti, ir daugelis milijonų tai patyrė. Tik viena nelaiminga šalis užtrenkė jam duris ir pasidarė dar nelaimingesnė, dar piktesnė. Bet jis nejautė niekam pykčio, turbūt nė nuoskaudos, tik meilę ir viltį, kad visi galime būti broliais. Juk visi turite vieną Tėvą, toks buvo jo paprastas mokymas ir krikščioniui, ir žydui, ir musulmonui. Tepriglaudžia jį Amžinoji Šviesa, nes ir jis buvo tos šviesos dalis. Lietuva prisimins jį su ypatingu dėkingumu. Vytautas Landsbergis |
||
|
|
||
|
Viena valstybė dvi užsienio politikos? Rasa JUKNEVIČIENĖ Alternatyvi Lietuvos užsienio politika Noriu atkreipti visuomenės dėmesį į naujas tendencijas Lietuvos užsienio politikoje, tiksliau į naujas ir gana pavojingas tendencijas Vyriausybėje jos narių santykiuose su Rusija. Kad tos tendencijos nevirstų alternatyviąja užsienio politika, jaučiame pareigą apie jas kalbėti ir bandyti tai stabdyti. |
||
|
|
||
|
Vilius BRAŽĖNAS
Valstybinės kalbos priežiūros atstovai pagrįstai skundžiasi verslo iškabomis svetimomis kalbomis, kurios akį rėžia net Vilniaus Gedimino prospekte. Kažin, ar jie rastų prie ko prikibti, jei ant Gedimino pr. 53 pastato sienos atsirastų iškaba lietuviškai Turizmo biuras Seimas. Tačiau Lietuvos Respublikos piliečiai tikriausiai protestuotų, jeigu Seimas užsiregistruotų kaip pelno siekiantis politinis verslas, o ne tautos atstovybė. Ar daug iki to betrūksta? Toks klausimas gali kilti daugeliui pažiūrėjus į šio Seimo narių savavališkas ir savanaudiškas išdaigas. |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |