Atnaujintas 2005 balandžio 6 d.
Nr.26
(1327)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Teherano mulos nerimsta

Petras KATINAS

Irano, vienos iš Vašingtono paskelbtų „blogio ašies“ valstybių, režimas kelia vis daugiau rūpesčių ne tik Jungtinėms Valstijoms, bet grasina ir pasaulio saugumui. O tuo bemat pasinaudojo Maskva, pradėjusi platų bendradarbiavimą su Iranu, pirmiausia branduolinėje srityje. Irano branduolinė programa kelia daug ginčų tarptautinėje bendruomenėje. JAV įsitikinusios, kad Iranas, su Rusijos pagalba pasigaminęs branduolinį ginklą, gali kelti didelę grėsmę pasaulio taikai. Prezidentas Džordžas Bušas netgi užsiminė apie galimą jėgos panaudojimą. Tuo tarpu Prancūzija, Vokietija ir netgi pagrindinė JAV sąjungininkė Europoje Didžioji Britanija veda su Teherano režimu nesibaigiančias derybas, lyg ir reikalaudamos, kad Iranas užšaldytų savo urano sodrinimo programą. Savo ruožtu Teheranas toliau visas viltis dėl savo branduolinės programos sieja su Maskva, kuri, teikdama Iranui branduolinį kurą, tik žodžiais deklaruoja, jog yra suinteresuota, kad Iranas netaptų dar vienu branduolinių valstybių klubo nariu. Tuo pačiu aukšti Kremliaus pareigūnai nepaliauja kaltinti Baltųjų rūmų, kad užsipuldinėdami Iraną amerikiečiai siekia visiškai kontroliuoti šį strateginį regioną, įskaitant jo komunikacijų sistemą.

Tuo pat metu Rusijos firmos be jokių trukdžių tęsia pirmojo atominės elektrinės bloko netoli Bušero miesto statybą. Bušero AE planuojama paleisti 2006 metais. Beje, Iranas ketina pastatyti dar septynias atomines elektrines. Aišku, padedamas Rusijos. O sustiprinti draugystę su Irano režimu į Teheraną netrukus rengiasi atvykti Rusijos prezidentas V.Putinas.

Negana to, kad Teheranas su savo branduolinėmis ambicijomis pavojingai erzina pasaulį, Irano mulos po buvusio Libano premjero Rafiko Haririo nužudymo, prie kurio, kaip manoma, prisidėjo Sirija, o galbūt ir Iranas, skubiai pasirašė susitarimą su Sirija dėl bendrų veiksmų prieš „išorines grėsmes“. Įvykusiose Sirijos premjero Muhamedo Nadži Al Atario ir Irano viceprezidento M.R.Arefo derybose pastarasis pareiškė, kad, susidarius „ypatingoms aplinkybėms“, su kuriomis dabar susiduria Sirija, Iranas suteiks jai visokeriopą pagalbą, pirmiausia – karinę. JAV Valstybės departamento atstovas, vertindamas šį susitarimą, perspėjo, jog Vašingtonas gali peržiūrėti savo politiką Artimuosiuose Rytuose. Tuo labiau kad Teheranas ir Damaskas laikosi vieningos pozicijos Palestinos klausimu. Jie visokeriopai remia teroristinę „Hesbolah“ organizaciją, kurios štabas yra Sirijos pusiau okupuotame Libane. Beje, tuo metu, kai vyko Irano ir Irako karas, Sirija buvo vienintelė arabų pasaulio valstybė, stojusi į Irano pusę.

JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais neseniai pavadino Iraną „tironijos tvirtove“. Ne ką geresnės nuomonės Vašingtonas laikosi Sirijos atžvilgiu. Po buvusio Libano premjero R.Haririo nužudymo JAV atšaukė savo ambasadorių iš Damasko „konsultacijoms“. JAV taip pat svarsto galimybę imtis prieš Siriją tarptautinių sankcijų. Taigi ekonominė pagalba, kurią Teheranas pažadėjo Damaskui, šioje situacijoje Sirijai yra tiesiog būtina. Bet, daugumos politikos analitikų nuomone, šis naujas Irano ir Sirijos susitarimas yra tiktai karinio pobūdžio sudarant antiamerikietišką dviejų teroristus remiančių valstybių frontą.

Irano mulos, faktiškai pritarę buvusio Libano premjero R.Haririo nužudymui, rizikuoja sugadinti santykius net su flirtuojančiu su Teheranu Prancūzijos prezidentu Žaku Širaku, kuris buvo nužudytojo politiko draugas. Prancūzija jau pareikalavo, kad Sirija išvestų savo kariuomenę iš Libano. Beje, R.Hariris buvo ir Saudo Arabijos sosto įpėdinio Abdalos ibn Abdelio Azizo bičiulis. Todėl neatsitiktinai, nepaisant Irano pagalbos, Sirijos prezidentas Asadas jau prakalbo, kad sutinka išvesti iš Libano dalį ten dislokuotų Sirijos karių. Na, o vienas žymiausių Libano opozicijos lyderių generolas Mišelis Aunas, dabar gyvenantis Paryžiuje, sakė nė kiek neabejojąs, kad buvusį Libano premjerą nužudė Damasko režimo pasiųsti žudikai. Todėl, anot Tel Avivo universiteto profesoriaus Ejalio Ziserio, Sirija, pasirašiusi sutartį su Iranu dėl karinio bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos, gali daugiau pralaimėti nei išlošti. Pasak profesoriaus, ne tik JAV, bet ir Europos Sąjungai jau nusibodo terliotis su teroristus remiančiu Damasko režimu.

Kol demokratinio pasaulio bendruomenė spaudžia Siriją išvesti savo armiją iš Libano, Rusija tebežaidžia neaiškius žaidimus su Iranu ir Sirija. Maskva vėl bando įpiršti savo ginkluotę Artimųjų Rytų regiono valstybėms. Neseniai Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusioje tarptautinėje naujų ginklų parodoje rusai pademonstravo netoli Abu Dabio esančiame šaudymo poligone, kaip skelbia „Rossijskaja gazeta“, nepaprastai efektyvų ir universalų 12,7 mm kulkosvaidį „Korsar“. Teigiama, kad šis kulkosvaidis pagal visas charakteristikas, šaudymo tempą, svorį ir patikimumą lenkia visus užsienio analogus. Esą kulkosvaidis nebijo nei karščio, nei šalčio ir gali šaudyti net esant 50 laipsnių karščio, gali būti ilgai naudojamas nevalytas. Rusų kariniai specialistai pabrėžia, kad jų sukurtas kulkosvaidis ypač pritaikytas karo veiksmams dykumų sąlygomis ir todėl juo labai susidomėjo Iranas, Sirija ir kitos arabų valstybės. Taip pat pabrėžiama, kad šis kulkosvaidis šaudo labai taikliai, lengvai pramuša net šarvuočius ir pasiekia taikinius už 2000 metrų. Todėl ir gavo „sraigtasparnių kulkosvaidžio“ pavadinimą. Nėra abejonės, jog šiuo pavojingu ginklu netruks pasinaudoti ne tik Iranas ir Sirija, bet ir šių šalių remiami tarptautiniai teroristai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija