|
Iš klaidų sunkiai mokomės
Pasauliui dabar didelė netektis: mirė popiežius Jonas Paulius II, visas pasaulis išgyveno dėl jo ligos ir mirties.
Štai vieną kartą per LRT pirmąją programą Romos korespondentė praneša, kad daugybė žmonių Šv. Petro aikštėje meldžiasi ir dainuoja. Per laidotuves dainuoti lietuviams būdavo baisu, laidotuvių dainų mes neturime, bet visi sakome specialų žodį giedoti šventus dalykus, iškilmingus tekstus, ypač himnus. Dvikalbis mūsų jaunimas, neįskiepytas tautystės dvasios, supainioja šiuos du skirtingus terminus, nes, matyt, jiems tas pats. Pvz., balandžio 7 dieną 6.35 val. dainuoja prie Šventojo Tėvo karsto per Žinių radiją!
Net Lietuvos pasiuntinys prie Šventojo Sosto irgi pranešė po Šventojo Tėvo mirties, kad atvažiuos lietuvių chorai padainuoti. Negi jie nemokės tokiu atveju giedoti šventų dalykų?
Tai sena byla. Lietuvių kalba turi tokių sinonimų, kurie varomi iš mūsų vartosenos linkusių visko semtis iš slavų kalbų. Tai būtų tam tikras sąrašiukas:
a) mylėti tėvynę, tėvus, gimines, brangią merginą, vaikiną, mėgti, branginti darbą, kūrybą, mokymąsi, maistą, šokį, dainuoti, keiktis, liežuvauti ir kt.;
b) žinoti kažką esant, egzistuojant ir mokėti tikrai turėti galvoje, galėti vartoti: moku tą discipliną, kalbą, o žinau ten stūksant kalną, esant japonų kalbą, moku žodį, žinau kelią;
c) vilktis, rengtis (kostiumą, paltą, švarką, kelnes, suknelę), segtis sijoną ir dėtis, užsidėti kepurę (ką viršaus užsimesti). Tas veiksmažodis dėtis plinta nesustabdomai, net nusivilkau pakeičiamas trivialiai nusidėjau!
d) rastis imti daryti lašinių ant pilvo, grybų girioje randas ima kas drūtėti, augti; ji jau panelė randas, bet miestas, kuris yra prie Nemuno ar Neries, o dar prasčiau klausti, kur dabar randies (= esi), ar direktorius randasi pas save (yra savo kabinete, kambaryje);
e) vartojame maistą, kalbą, žodį, o naudojame kokius aparatus, žemės turtus, veikėjus savo tikslams ir pan.;
f) sunkiai skiriame žodžius sąstatas ir sudėtis: pirmasis reiškia tam tikrus daiktus, važiavimo priemones (traukinių ratų, mašinų sąstatas), o sudėtis veikėjų, medžiagų dalis (mokytojų, aktorių, kunigų, komisijos sudėtis, medžiagos chemikalo sudėtis);
g) taip pat kraipome panašiai tariamus žodžius (paronimus) duomuo ir davinys. Pirmasis reiškia būdingas kokias savybes (žmogaus, tyrėjo, tyrimo, mokslo, biografijos duomenys), o antrasis kas duodama, teikiama (maisto davinys; kuro daviniai vienai dienai, mėnesiui; 200 g duonos davinys lageryje ir pan.);
h) tokių kraipalų mūsų šnekamojoje kalboje nemažai, šitokių dalykų dar išlenda ir per radijo, televizijos laidas iš aukščiausių įstaigų vadovų aiškinimų, iš kokių pareiškimų. Gadinama mūsų bendrinė kalba, kenkiama jos taisyklingumui.
Vytautas VITKAUSKAS
Vilnius
© 2005 "XXI amžius"
|