Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Parodos
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Istorinėje konklavoje renkamas naujas Popiežius

Prieš konklavą kardinolai elektoriai rinkosi į šv. Mišias šv. Petro bazilikoje

Vatikane, Siksto koplyčioje, vyksta konklava, kurioje 115 kardinolų iš 52 šalių renka balandžio 2 dieną mirusio popiežiaus Jono Pauliaus II įpėdinį. Prieš prasidedant konklavai, balandžio 18 dieną kardinolai elektoriai šv. Petro bazilikoje buvo susirinkę į šv. Mišias „Pro eligendo Summo Pontifice“, kurioms vadovavo Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Jozefas Ratcingeris. Homilijoje pabrėžęs, jog naujasis Popiežius turės ginti Bažnyčios tradicinį mokymą, kardinolas J.Ratcingeris sakė, kad šių dienų krikščioniškasis tikėjimas yra veikiamas daugelio tendencijų, ideologijų ir prieštaringų mąstymo mokyklų. Katalikų Bažnyčia yra atsidūrusi neaiškios ateities akivaizdoje, kuriai grėsmę kelia plintančios sektos ir ta laicistinė nuostata, kai aiškus Bažnyčios mokymo laikymasis prilyginamas fundamentalizmui.

Jono Pauliaus II diplomatijos teisingumas

Mindaugas BUIKA

Visuotinė pasaulio politikų pagarba

Tiek visuotiniu daugiau kaip 200 valstybių ir vyriausybių vadovų dalyvavimu balandžio 8 dieną Vatikane vykusiose popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvėse, tiek ir individualiuose politikos veikėjų pasisakymuose buvo išryškinta beprecedentė Katalikų Bažnyčios vadovo įtaka ne tik tarptautiniam bažnytiniam, bet ir visuomeniniam gyvenimui. Visi demokratiškai rinkti tautų lyderiai ar net diktatoriai jautė pareigą pagerbti mirusį Šventąjį Tėvą ir tai neįprastai tapo globalizuoto pasaulio moralinės vienybės išraiška. Tuo buvo visiškai patvirtintas Jono Pauliaus II taikos, laisvės ir gyvybės gynimo diplomatijos teisingumas.

Pašto ženklai – Popiežiui atminti

Ketverius metus pašto ženklus kolekcionuojantis Telšių kunigų seminarijos klierikas Marius Dyglys pristatė parodą popiežiui Jonui Pauliui II atminti

Telšių K.Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje balandžio 9-ąją pristatyta Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klieriko Mariaus Dyglio pašto ženklų paroda, skirta popiežiui Jonui Pauliui II atminti.

Jau šeštąją personalinę parodą surengęs M.Dyglys minėjo, jog tai visiškai neplanuota ekspozicija Žemaitijos sostinėje. Idėja surengti tokią parodą 21 metų jaunuoliui, kilusiam iš Naujosios Akmenės, kilo sužinojus apie Popiežiaus mirtį.

Poezijos saulabrolis

Poezijos saulabrolio 70-mečio minėjime (iš kairės): „Ąžuolyno“ rengėja Daina Kazlauskienė, aktorė Rūta Staliliūnaitė ir renginio herojus poetas Robertas Keturakis

Nebėra gyvojo žodžio almanacho „Ąžuolynas“ apskrities viešojoje (norėčiau rašyti vienišojoje) bibliotekoje. Tiems vakarams, kuriuos rengdavo Daina Kazlauskienė, tebejaučiu nostalgiją. Tačiau čia ir toliau vyksta literatūriniai renginiai, knygų pristatymai, sutiktuvės, rašytojų jubiliejų šventės bei parodos.

Pavasarį paskelbė
„Aukso paukštės“

Rūta JONUŠKIENĖ

„Vieversos“ jaunimo grupė su vadove po apdovanojimo Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose

Kovo mėnesį atskrido net dvi „Aukso paukštės“ – aukščiausi mėgėjų meno kolektyvų įvertinimai, kuriuos už iškiliausius darbus skiria Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos liaudies kultūros centras ir Dainų švenčių fondas. Šiuos garbingus apdovanojimus ir geriausiųjų 2004-ųjų metų meno kolektyvų bei jų vadovų vardus pelnė Utenos kultūros centro Žaliaduonių teatras (režisierė Alma Eigerdienė) ir šio centro vaikų ir jaunimo šokių ir dainų ansamblis „Vieversa“ (ansamblio meno vadovė ir vyriausioji choreografė Roberta Macelienė).

Penkerių metų triūsas tilpo vienoje knygoje

Bronius VERTELKA

Knygos pristatymo metu (iš kairės): pirmojo lietuviško knygyno įkūrėjo vaikaitė Karolina Masiulytė-Paliulienė, knygos „Juozas Masiulis knygnešys ir knygininkas“ autorė Joana Viga Čiplytė ir Lietuvos knygos bičiulių draugijos pirmininkė doc. prof. Irena Kubilienė

Joanos Vigos Čiplytės knyga „Juozas Masiulis knygnešys ir knygininkas“ – antrasis tokio pobūdžio leidinys šalies istorijoje. Pirmoji, skaitytoją pasiekusi 2000-aisiais, buvo prof. Vlado Žuko knyga apie Marijos ir Jurgio Šlapelių knygyną Vilniuje.

Neseniai pasirodęs panevėžietės J.V.Čiplytės kūrinys apie J. Masiulį pristatytas jo vardu pavadintame knygyne Respublikos gatvėje. Kultūros židinys šiemet švenčia savo 100 metų jubiliejų.

Angelas ir paukštis –
neišsemiama tema

Parodos dalyviams apie paukščius ir angelus dainavo Antanas Snukiškis Autorės nuotraukos

Utenos kraštotyros muziejuje baigėsi tarptautinė paroda konkursas „Angelas ir paukštis“ ekslibrise, tapyboje, vizualinėje poezijoje, virtualiame mene ir skulptūroje. Idėja surengti tokią parodą kilo dailininkui Klemensui Kupriūnui, o jo sumanymą įgyvendinti padėjo Utenos savivaldybės Kultūros skyrius, miesto kraštotyros muziejus, Utenos apskrities viršininko administracija, Seimo narys A.Matulevičius ir Tado Vėbros dailės dirbtuvės.

Pagerbė paskutinįjį Aukštaitijos partizaną

Audronė DRISKIUVIENĖ

Susirinkusieji tylos minute pagerbė žuvusiųjų atminimą

Devintajame kelio Utena–Vilnius kilometre galima išvysti rodyklę su nuoroda: „Partizano Antano Kraujelio žūties vieta – 1, 5 km“. Pavažiavus nurodyta kryptimi, Utenos rajono Papiškių kaime, prie pat kelio, stovi sodyba ir paminklinis akmuo, kuriame užrašyta: „1965. III. 17 šioje sodyboje žuvo paskutinis Lietuvos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas“. Šiandien šioje tragiškus įvykius menančioje sodyboje niekas negyvena, tačiau ši vieta yra tarsi gyvas laisvės kovų istorijos liudijimas, laiko bėgsme nuolat primenantis mūsų tautos praeitį.

Istorinė Lietuvos laisvės armijos reikšmė pasipriešinime okupantams

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Lietuvos laisvės armijos kovotojų būrys su savo artimaisiais konferencijoje Autoriaus nuotrauka

Kauno įgulos karininkų ramovės salėje balandžio 9 dieną vyko mokslinė konferencija „Lietuvos laisvės armija (LLA) – lietuvių tautinio pasipriešinimo organizacija“. Pranešimus skaitė: dr. Arūnas Bubnys, istorikas Kęstutis Kasparas ir Kovo 11-osios Akto signatarė dr. Zita Šličytė.

Praturtinęs lietuvių literatūrą

Stepas Zobarskas (1911-1984)

1944 metais, rudenėjant, dalis mūsų inteligentų nuo grįžtančių bolševikų pasitraukė į Vakarus. Jie tikėjosi greitai sugrįžti. Bet atsitiko kitaip.

Tarp žinomiausių rašytojų, pasitraukusių į Vakarus, buvo vaikų, jaunimo ir suaugusių rašytojas svėdasiškis, katalikas Stepas Zobarskas.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Nepriklausomoje Lietuvoje jis vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems buvo išleidęs keliolika knygų. 1934 ir 1939 metais tapo literatūrinių premijų laureatu. Redagavo populiarų žurnalą „Žiburėlis“.

Balsai, tyruose šaukiantys

Petras KATINAS

Vos tik Prezidentas Seime perskaitė metinį pranešimą, kurį politologas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Alvidas Lukošaitis įvertino kaip „nuosaikų ir ramų“, pirmiausia jį suskato komentuoti aukščiausieji valdžios pareigūnai. Tačiau ir tas nuosaikus, o iš esmės daugiau deklaratyvus metinis pranešimas apie valstybės padėtį bemat sukėlė irzlią premjero A.Brazausko reakciją. Ir ne tik jo. Mat Premjerui ir Seimo Pirmininkui labai nepatiko Prezidento užuomina, jog Lietuvoje įsigali oligarchinis valdymas. Premjeras iškart pareiškė nematąs jokių prielaidų oligarchiniam valdymui Lietuvoje. „Bent jau Vyriausybės valdymo srityje aš tokių dalykų nepastebiu, kad kažkokios oligarchinės pajėgos imtųsi ar nesiimtų valstybės valdymo“, – pareiškė A.Brazauskas.