Atnaujintas 2005 balandžio 22 d.
Nr.31
(1332)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Pamoka apie tobulėjimą – suaugusiesiems

Balandžio 8 dieną Kauno „Bočių“ bendrija kauniečius pakvietė į Riomerio universiteto Kauno filiale vykusią dvasinio tobulėjimo paskaitą-susitikimą su gydytoja, literate, publiciste, septynių knygų autore bei lektore Birute Žemaityte.

Šįkart, prelegentės nuostabai, teko įveikti nelengvą išbandymą, nes jos susitikimas lemtingai sutapo su Popiežiaus laidotuvių pabaiga. Buvo vėluojančių, nuo televizorių ekranų vos atsitraukusių klausytojų, kurių čia, salėje, visgi netrūko. Tuo maloniau buvo pajusti, kad ir lektorės pasakojimas „Apie šventumą“ anaiptol nebuvo panašus į pamokslavimą blogąja šio žodžio prasme. Jis buvo kupinas giedros ramybės bei sveiko ir šviesaus linksmumo, kas buvo būdinga ir pažangos Bažnyčioje siekusiam Popiežiui. Klausytojai tarsi pamokoje buvo maloniai ir suprantamai lektorės paprastos bei gyvos kalbos nuteikti, esą mirusiajam reikia bent vienos žvakės ir šv. Mišių aukos. Labiausiai prelegentė įsiminė didelį vėjo – tarsi šv. Dvasios – dvelksmą, per Jono Pauliaus II laidotuves sklaidžiusį visų besimeldžiančiųjų apsiaustus. O toji žmonių minia, skanduodama „Šventasis“, tarsi jį ir kanonizavo. Teliko beatifikuoti. Kas yra tas šventasis? Lektorė aiškino remdamasi Kaišiadorių vyskupijoje išleista kun. Bronislovo Bulikos knyga „Tikiu, Viešpatie“.

„Šventieji mažai pastebimi, bet be jų gyvenimo nebūtų“, – citavo B.Žemaitytė ir toliau svarstė įvairius požiūrius į šventumo sąvoką. Kalbėjo ir apie šventumo karikatūrą, kai žmogus ir miršta neparagavęs žmogiškų savybių. Aptarė „Marijos radijo“ laidas ir prisiminė savo dalyvavimą 1991 metų piligriminėje kelionėje į Lomžą. Prisiminė ir fragmentiškai papasakojo nepakartojamus įspūdžius, nuostabius išgyvenimus, kuriuos patyrė prisilietusi Popiežiaus rankos. Šventumo jausmas ją lydėjo ir neseniai per televizorių žiūrint Jono Pauliaus laidotuves.

Lektorė kalbėjo apie mūsų trapumą, ribotumą, kai jautiesi nesąs įvertintas, esi įskaudintas ar savo įskaudintojo negali pamilti. Visa tai teko iškentėti ir Popiežiui. Šventumas – tai pastangos, o šventasis gyvena Šventąja Dvasia, sakė B.Žemaitytė, citavusi šv. Pauliaus Laišką galatams. Kalbėjo ir apie tai, ką reiškia aukos kryžius. „Esu Dievo širdy. Meilė pati rodo kelią – ne tu tai nuspręsi. Eikite kur? Pas mane. Juk aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas... O labai sunkiu gyvenimo laikotarpiu Dievas atsiunčia nepaprastas asmenybes“. Lektorė siūlė mažiau keiktis, nes Popiežius laimino, visus apkabino, o mes gyvename toje pačioje meilės erdvėje. Tad kartu prisiimkime savo negalių ir kančių kryžių, kantriai jį neškime. Mums pavyzdys yra Popiežius – buvo atviras visiems. „Popiežius laimėjo pergalę“, – baigė B.Žemaitytė.

Ji parodė ir aštuntosios spaudai rengiamos knygos „Kelionių kryžius“ kompiuterinį fragmentą – aprašomąją ir apmąstomąją dalis. Pageidaujantiesiems įsigyti pasiūlė ir išleistą savo knygą „Su kryžiumi per Europą“ apie lietuvių piligrimų kelionę pėsčiomis į Romą.

Antanas STAŠKEVIČIUS

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija