Atnaujintas 2005 balandžio 27 d.
Nr.32
(1333)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Garbinga sukaktis

Lietuviškosios
žiniasklaidos
grimasos

Keturiasdešimtmečio spalvos

Grįžusieji
iš įkalinimo
įstaigų eksponuoja
savo kūrybą

Policija pataria
senjorams

Gimęs teatre,
arba Tragedija
artistui
būti dideliam

Popiežiaus tarnystės pradžios iškilmė

Susirinkusieji Šv. Petro
aikštėje sveikina naująjį
popiežių Benediktą XVI

Popiežius Benediktas XVI sekmadienio, balandžio 24-osios, rytą Vatikane, Šv. Petro aikštėje, aukotomis šv. Mišiomis iškilmingai pradėjo savąją Petro Tarnystę. Šv. Mišiose Šv. Petro aikštėje ir aplinkinėse gatvėse dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių. Naujojo Popiežiaus pasveikinti atvyko pusantro šimto oficialių valstybių delegacijų, tarp jų ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, taip pat seseriškų Rytų Bažnyčių ir reformacijos laikais gimusių krikščioniškų bendruomenių lyderiai ir atstovai.


Naujasis Popiežius apie sekuliarizmo iššūkius Europoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
EPA-ELTA nuotrauka

Skirtingai nuo savo pirmtako Jono Pauliaus II, kuris iki išrinkimo į šv. Petro sostą ėjo ganytojišką tarnystę Europos provincijoje Lenkijoje, todėl jo pontifikato pradžia buvo su daugeliu nežinomųjų, naujasis popiežius Benediktas XVI pastaruosius 24 metus vadovavo Romos Kurijos svarbiajai Tikėjimo doktrinos kongregacijai ir buvo viešojo dėmesio centre. Todėl jo mokymas ir nuostatos dėl esminių Bažnyčios ir visuomenės gyvenimo dalykų yra gerai žinomos, ir komentatoriai iš anksto bando nuspėti prasidėjusio pontifikato pagrindinius akcentus.


„Kraičio skrynioje“ –
tautos kultūros lobiai

Rūta JONUŠKIENĖ

Šventės „Atverkim kraičio
skrynią“ organizatorė Laimutė
Kulakauskienė su ansamblių
vadovais Zigmu Sliesoriūnu,
Elena Kiškiene, Sigute
Mudinienė ir Liuda Griciuviene

Kol šventasis Jurgis dar neatrakino žemės ir neprasidėjo didieji pavasario darbai, pamiklinti kojų, pasiklausyti, ar darniai skamba dainos, pasižiūrėti, ar nesudūlėjo skryniose laikomi spalvingi tautiniai drabužiai, į Utenos Aukštakalnio pagrindinę mokyklą susirinko folkloriniai ansambliai. Į jau ketvirtus metus vykstančią šventę „Atverkim kraičio skrynią“ juos pakvietė Utenos mokytojų folkloro kolektyvas „Levindra“ ir nenuilstančioji jo vadovė mokytoja Laimutė Kulalauskienė.


Keliantis žmonių dvasią

Kauno įgulos karininkų ramovės moterų
chorui „Indraja“ – 50

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Paminklinės Prisikėlimo
šventovės klebonas dekanas
kun. Vytautas Grigaravičius
ir „Indrajos“ moterų choro
vadovė Zinaida Gerasina
džiaugėsi pavykusiu koncertu

Lietuva visada garsėjo chorų kolektyvais, ypač Kaunas. Mat jame 1924 metų vasarą P.Vileišio aikštėje, Žaliakalnyje, įvyko pirmoji jungtinė vyrų ir moterų chorų šventė. Tvirtai galima teigti, jog Kaunas – chorinio dainavimo centras. Deja, šiuo metu Kaune veikia tik keletas chorinio dainavimo kolektyvų.

Vieno senesnių kolektyvų, Saulės dukros Indrajos vardu pavadinto moterų choro istorijos pradžią ženklina 1965 metų pavasaris. Chorą subūrė ir visą dešimtmetį jam vadovavo Vytautas Pučinskas, globojo „Žemprojekto“ kolektyvas. Nuo 1970-ųjų iki 1994 metų choru rūpinosi ir jį globojo Lietuvos vandens ūkio projektavimo institutas. Tik nuo1996 metų choras tapo Kauno Įgulos karininkų ramovės kolektyvu.


Muziejuje – drobių pasaulis

Liaudies tapytoja Monika
Bičiūnienė su savo vaikaite
Monika Bičiūnaite savo
kūrybos parodos atidaryme
Tomo Černiševo
(ELTA) nuotrauka

Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta vienos žymiausių liaudies tapytojų – Monikos Bičiūnienės kūrybos paroda, skirta autorės 95 metų jubiliejui. Ekspozicijoje – apie keturias dešimtis tapybos drobių – kaimo ir miesto buities vaizdų, portretų, natiurmortų, sukurtų per tris dešimtmečius ir rodomų bene pirmą kartą. Pristatomas ir pirmasis apie 1960-uosius M.Bičiūnienės nutapytas darbas „Meno gryčiutė“, vaizduojantis dūminę gryčią, kurioje dailininkė gimė ir augo.


Ant laisvės aukuro paaukoti gyvenimai

Algimantas MALINIONIS

Prie paminklo partizanui
Juozui Traskauskui-Jūreiviui.
Stovi dešinėje
Matilda Varnagirienė

Apie sovietinių okupantų juodus darbus ir savo krašto patriotų narsią kovą daug yra rašyta periodinėje spaudoje, išleista nemaža knygų, tačiau ši tema neišsemiama. Neturi nueiti užmarštin tų laikų įvykiai: jie turi išlikti ateities kartoms. Nenumaldomai retėja gyvų liudytojų gretos. Jie vienas po kito iškeliauja Amžinybėn, nusinešdami užmarštin savo baisių išgyvenimų patirtį. Viena tokių išlikusių pokario siaubingų įvykių ir didvyriškų kovų liudininkė – Matilda Traskauskaitė-Matulaitienė- Varnagirienė.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija