Atnaujintas 2005 balandžio 29 d.
Nr.33
(1334)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Marionetės trokšta skerdynių

Maskvoje apsilankęs niekieno, netgi Rusijos, oficialiai nepripažintos Abchazijos „užsienio reikalų ministras“ Sergejus Šamba pareiškė, kad jeigu iškiltų nauji ginkluoti konfliktai Padniestrėje, Pietų Osetijoje ir Kalnų Karabache, tai Abchazija ateitų šiems separatistams į pagalbą. Esą Abchazijos separatistų karas su Gruzija akivaizdžiai parodė, kad Abchazija gali pasiųsti savo užgrūdintus kareivius visur, kas tik to paprašys. Į Abchazijos „ministro“ pasiūlymą bemat atsiliepė separatistų vadeivos iš Padniestrės ir Pietų Osetijos. Pietų Osetijos prezidento atstovas Maskvoje Dmitrijus Medajevas pareiškė, kad niekieno nepripažintos „respublikos“ gali pasikliauti tiktai savo jėgomis. Aišku, taip sakydamas jis melavo, nors visi žino, kad be Maskvos tiesioginės ar užmaskuotos paramos, ypač ginklais, šios „respublikos“ jau seniai būtų žlugusios. Pietų Osetijos prezidentas irgi aiškina, kad pasitiki tik savo jėgomis ir „broliška“ Padniestrės bei Abchazijos pagalba. Šiuo metu Gruzijos prezidentas M.Saakašvilis vėl tapo pagrindiniu Maskvos propagandos taikiniu. Tiesą sakant, po Gruzijos „rožių revoliucijos“ praėjus pusantrų metų, tas puolimas vyko visą laiką. Dabar eskaluojama, jog per tą laikotarpį Gruzijos padėtis nepagerėjo, o energetinės problemos dar labiau paaštrėjo. Teigiama, kad apie 25 proc. gruzinų, rėmusių M.Saakašvilį, jau nusisuko nuo jo ir pan. Todėl pakankamai aišku, kad Maskva ir toliau kiek įmanydama stengsis bloginti ekonominę padėtį, tuo labiau kad tam turi daug galimybių. Ypač elektros energijos tiekimo srityje. Tai itin skaudi problema Gruzijos gyventojams, nes dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų daugeliui jau nusibodo skendėti tamsoje ir deginti žvakes. Žinant, kad Gruzijos elektros energijos reikalus tvarko RAO JS Rosiji, tai pabloginti padėtį galima bet kokiu metu. Be to, negalima pamiršti, kad Maskva išskėstomis rankomis sutinka ir priglaudžia visus M.Saakašvilio priešus. Geriausias pavyzdys – Adžarijos prezidentas Ardzimba, tapęs geriausiu Maskvos mero J.Lužkovo draugu. Maskvos meras priglaudė ne tik Ardzimbą, bet ir visą jo veislinių šunų šunyną, leido „prichvatizuoti“ vieną didelį konditerijos fabriką. Taip pat nepaliaujamai kurstoma naujo ginkluoto konflikto tarp Gruzijos ir Abchazijos grėsmė. Abchazijos „užsienio reikalų ministras“ S.Šamba Maskvoje piktinosi, kad M.Saakašvilis atsisakė Rusijos pasiūlymo surengti kaip lygiaverčių tarptautinių partnerių Rusijos, Gruzijos, Abchazijos ir Pietų Osetijos derybas.

Šiaip ar taip, tarptautinei bendruomenei, konkrečiai, NATO ir ES reikalaujant, kad Rusija įvykdytų savo pažadą išvesti kariuomenę iš Gruzijos, Maskva dabar negali atvirai remti Abchazijos separatistų. Tuo labiau kad ginkluoto konflikto atveju Abchazijos pusėje kariautų faktiškai Rusijos piliečiai. Juk dabar per 70 proc. Abchazijos gyventojų jau gavo rusiškus pasus. Panaši situacija ir Padniestrėje. Todėl rusų politologas Vladimiras Bogdanovas primena Kremliui būti labai atsargiam su Abchazijos ir Padniestrės „respublikų“ marionetėmis. „Pagalvokite, kaip tokiu atveju, jeigu Abchazijai ir Padniestrei pavyktų išprovokuoti karinį konfliktą, reaguotų Tbilisis ir Kišiniovas. Jeigu, neduok Dieve, taip atsitiktų, tai Gruzija ir Moldova iškart pateiktų tarptautinei bendruomenei faktus, kad kariniuose veiksmuose prieš suverenias valstybes kaunasi Rusijos piliečiai“, – teigia V.Bogdanovas.

Sprendžiant iš kai kurių gana aukštų, bet nenorinčių skelbti savo pavardžių Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnų, Suchumio „kombinatoriai“ visomis išgalėmis siekia įtraukti Maskvą į jų pačių kurstomą pavojingą konfliktą, iš pradžių įkalbėdami inicijuoti „karštas derybas“, kurios iš anksto pasmerktos žlugti. Juk ir Suchumis, ir Maskva puikiai žino, kad Tbilisis niekada nesutiks su Abchazijos „nepriklausomybe“. Todėl jau minėtas V.Bogdanovas primena: „Abchazijos valdžia turėtų pagaliau suvokti: Rusija – ne žaisliukas jų rankose. Kremliaus kantrybė turi ribas. Jis visiškai nesirengia įsivelti į naujus konfliktus, tuo labiau stoti neprognozuojamų ir pavojingų niekieno nepripažintų „respublikų“ pusėje. Todėl prieš pradėdamas kurstyti naują karą Suchumis turi gerai pagalvoti“.

Ką gi, pastabos visiškai teisingos. Tačiau neatrodo, kad be labai įtakingos Kremliaus, jau nekalbant apie Rusijos generalitetą, paramos, Abchazijos, Pietų Osetijos ar Padniestrės apsišaukėliai prezidentai drįstų imtis iš naujo kurstyti dar neužgesusius įtampos židinius.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija