Atnaujintas 2005 gegužės 4 d.
Nr.34
(1335)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Vilniaus vadovai stokoja jautrumo žmonių religiniams jausmams

Vilniaus arkivyskupijos kurija išplatino pareiškimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl balandžio 28 dieną Vilniaus miesto tarybos kolegijos priimto sprendimo organizuoti nemokamus Tai-Či sveikatingumo mankštos užsiėmimus įvairiose Vilniaus vietose.

Pareiškime teigiama: „Pagirtinas Vilniaus savivaldybės vadovų noras paskatinti miesto gyventojus labiau rūpintis savo sveikata, sudaryti geresnes sąlygas mankštintis gryname ore. Tačiau sunkiai suprantama, kodėl siekiant minėtų tikslų buvo pasirinkta ne kokia nors gryna, įprasta fizinės sveikatos gerinimo metodika, sportinių žaidimų ar pratimų rūšis, o Lietuvoje mažai žinoma Tai-Či praktika.

Šios praktikos branduolys – Radža Joga, vadinamasis „dvasios ir vidinės energijos mokslas“. Patys Tai-Či propaguotojai teigia, kad šio kiniško kovos meno pratimais tik išoriškai siekiama sveikatingumo ir savigynos sugebėjimų, o vidinis, tikrasis tikslas – „nušvitimas ir nemirtingumas vidinės energijos vystymo dėka“. Tai, kad Vilniaus savivaldybės vadovų inicijuojami užsiėmimai nebus skirti vien fizinei sveikatai gerinti, liudija planas greta mankštos organizuoti paskaitas apie Tai-Či. Religijotyrininkai Tai-Či drauge su kitomis Europoje ir Amerikoje platinamomis rytietiškų religijų vakarietiškomis adaptacijomis priskiria vadinamajam „New Age“ – „Naujojo amžiaus“ parareliginių praktikų konglomeratui.

Tenka tik apgailestauti, kad Vilniaus miesto vadovai ėmėsi su Lietuvoje vyraujančia krikščioniška pasaulėžiūra nesuderinamos praktikos propagandos. Keltinas klausimas, kokie motyvai – asmeninė priklausomybė Tai-Či grupei, finansinis interesas samdant brangiai apmokamus trenerius ar paprasčiausias naivumas – lėmė tokį sprendimą. Dar labiau stebina tai, kad viena iš numatomų Tai-Či užsiėmimų vietų – katalikų branginamos Vilniaus Kalvarijos, erdvė greta Šv. Juozapo kunigų seminarijos ir Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios. Šis pasirinkimas liudija, kad miesto vadovai stokoja jautrumo žmonių religiniams jausmams ir nelinkę paisyti tarpvalstybinių susitarimų ir bendruomeninės praktikos įtvirtintos pagarbos sakraliniams objektams“.

Tai, kad viena iš Tai-Či propagavimo vietų pasirinkta tarp sostinės Kalvarijų bažnyčios ir Šv. Juozapo kunigų seminarijos, Mažesniųjų brolių pranciškonų ordino vienuolio Arūno Pranciškaus Peškaičio teigimu, akibrokštas krikščionių bendruomenei.

Kaip sakė pranciškonas A.P.Peškaitis, prieš kelis dešimtmečius panaši situacija buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai transcendentinės meditacijos judėjimas visuomenei ir valstybinėms institucijoms buvo pristatomas kaip tam tikros pratybos, kurios padeda efektyviau dirbti. Galiausiai krikščioniškos organizacijos per teismą įrodė, kad tai yra religinė praktika.

„Kaip žinoma, Tai-Či taip pat turi savo filosofiją ir religinį pagrindą. Žinoma, normalioje valstybėje niekas nedraudžia skelbti savo religines pažiūras, bet kai prie to prisideda savivaldybė, kuri padeda propaguoti tam tikrus religinius mokymus ir praktikas, – gana keista. Tuo labiau šalyje, kurioje rytietiškos religijos neturi jokios tradicinės bazės“, – sakė brolis pranciškonas A.P.Peškaitis.

Vienuolio manymu, toks politikų sprendimas pažeidžia Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, kuriame teigiama, jog valstybė negali užsiimti jokių religinių praktikų propagavimu.

„Savivaldybės pranešime aiškiai sakoma, jog norintys susipažinti su Tai-Či žmonės bus kviečiami į paskaitas. Vadinasi, per tą mankštą bus propaguojama tam tikra pasaulėžiūra, mokymas, kuris savo pagrindais kertasi su tradicinėmis Lietuvos religijomis – krikščionybe, judaizmu, islamu, – pabrėžė A. Peškaitis. – Tokiu būdu žmonės, patys to nežinodami, bus įtraukiami į tam tikras religines praktikas“.

XXI, ELTA

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija