Atnaujintas 2005 gegužės 6 d.
Nr.35
(1336)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Yra nuomonės ir yra tiesa

Apie Šv. Pijaus X kunigų broliją buvo rašyta „XXI amžiuje” (Nr. 12 – Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriato informacija ir Nr. 33 – vienos tikybos mokytojos pasvarstymai „Lieki ištikima – esi kitokia!“). Net ir daug nežinant apie šią broliją, galima žinoti, jog ji atsirado todėl, kad daliai kunigų nepatiko II Vatikano Susirinkimo nutarimai ir tuo pagrindu jie susipyko su visa Katalikų Bažnyčia. Dalis tikriausiai iš tiesų buvo per silpni priimti naujoves, o dalis buvo sąmoningi skaldytojai. Tai ir dabar tęsiasi. Prisirišimą prie tradicijų galima vadinti dorybe, bet šituo atveju didesnė dorybė yra klusnumas. II Vatikano Susirinkimas nieko nepakeitė, ko negalima pakeisti. Kaip yra geriau ir ar dabar blogai, yra svarstytinas dalykas. Vyresni esame pamėgę tai, kas yra įprasta nuo jaunystės. Į laikraštį parašiusi tikybos mokytoja tikriausiai yra jauna ir prie nieko nespėjusi prisirišti, bet gal ji yra sutikusi kokį nors patrauklų žmogų iš anos brolijos – moterims dažnai tokiu būdu pažiūros formuojasi. Į tai panašu, nes neteisingi jos teikiami argumentai, kuo gera Šv. Pijaus X kunigų brolija. Ką vienas Popiežius nustatė, tą gali kitas pakeisti, nes kiekvienas savo valdymo laiku turi visą galią. Jeigu kuris nors nustatydamas ir pridėjo žodį „amžiams“, vis tiek tie „amžiai“ pasibaigė kartu su jo pontifikatu. Tikriems „amžiams” nustatė tik Kristus, ir savo nustatymą tik Jis gali pakeisti, tik Dievas.

Šūksnis: „Ar iki II Vatikano Susirinkimo visi 259 popiežiai buvo neteisūs ir neteisėti?“ – yra beprasmis, nes kol nebuvo pakeista, viskas buvo teisėta. Pakeitimai daryti ne todėl, kad iki tol buvo bloga, bet kad atsirado galimybė arba manymas, kad galima dar geriau padaryti, kad reikia kitaip akcentus sudėlioti, kad labiau reikia bendruomenę įtraukti į šv. Mišių auką, o nepalikti tikinčiųjų nieko nesuprantančiais žiūrovais arba klausytojais. Keisti atgal į buvusį arba dar kitaip galėtų tik turintys galią tai daryti, o visa tikinčiųjų bendruomenė šiuo atveju privalo paklusti. Nepaklusę Popiežiui kaip tik paneigia Katalikų Bažnyčios esmę, nors skelbiasi, kad skrupulingai laikosi tradicijos.

Jie mato ir supranta, kad negalima paneigti klusnumo Popiežiui ir pasilikti katalikais, todėl vinguriuoja sakydami, jog jie yra klusnūs popiežiui Pijui X. Tam, kurio jau nėra. Tada kokiu būdu su juo pasikalba? Ir kaip jie įrodė, kad po jo esantys popiežiai yra neteisėti? Skelbdami klusnumą tik buvusiam, jie iš tikrųjų paskelbia kitus neteisėtais, tik nežinia, iš kur įgiję tokio skelbimo galią.

Regimoje Katalikų Bažnyčios dalyje buvo blogybių prieš II Vatikano Susirinkimą, buvo ir po jo. Negalime pasakyti, daugiau ar mažiau būtų žemėje ir Europoje tikėjimo, jeigu nebūtų buvę II Vatikano Susirinkimo pakeitimų. Tai buvo didesnis prisitaikymas prie pasaulio – bent taip manyta. Gal tikėjimas sumažėjo. Gal pasaulis buvo užmiršęs, kad jis turi prie Bažnyčios taikytis, o ne atvirkščiai, nes Dievo tvarka reikalinga jo išganymui. Bažnyčiai pasaulis reikalingas tam, kad jį išgelbėtų. Pasauliui reikia Bažnyčios, kad jis būtų išgelbėtas, tad kas kam labiau reikalingi? Pasaulis tai užmiršo, nes jo paties keliamas triukšmas jam neleidžia būti blaiviam.

Jeigu Pijaus X kunigų brolijoje yra tik silpni, bet dori žmonės, jie su Bažnyčia susitaikys. Tada gal ir bus jiems palikta teisė aukoti šv. Mišias taip, kaip nustatė popiežius Pijus X, ir tada galėsime rinktis, bet dabar nėra pasirinkimo, ir tik II Vatikano Susirinkimo nustatyta tvarka laikomose šv. Mišiose privalome dalyvauti.

Dažnai žmonių bendruomenėse pakeitimai sukelia skilimą. Dabar daug norinčių ką nors keisti Katalikų Bažnyčioje. Jei pakeitimai bus teisėti, tik tokie, kurie Kristaus nustatytai tvarkai neprieštarautų, vis tiek beveik neišvengiamai jie kam nors nepatiks, ir bus atskilimų. Reikėtų numatyti, kokius atskilėlius galima iš anksto įteisinti, nes yra nemažai silpnų žmonių, kurie negali paklusti. Reikia numatyti, kokio dydžio neklusnumą galima pakęsti, nes po kurio laiko, kai atkakliai nepaklūstama, vis viena tenka susitaikyti, padarius abipusių nuolaidų.

Gražina TRIMAKAITĖ

Marijampolė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija