Atnaujintas 2005 gegužės 11 d.
Nr.36
(1337)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą

Prezidentas Valdas Adamkus
su žmona Alma ir Varėnos
rajono meru Vidu Mikalausku
Pirčiupiuose prie paminklo
aukoms atminti
Tomo Černiševo
(ELTA) nuotrauka

Gegužės 8 dieną, sekmadienį, Lietuvos vadovai pagerbė visų Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą. Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Seimo ir Vyriausybės nariai, šalies kariuomenės vadovybė, diplomatai, antihitlerinės koalicijos veteranai, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, kiti visuomenės atstovai Antakalnio kapinėse padėjo gėlių prie Antrojo pasaulinio karo aukų memorialo, Laisvės gynėjų memorialo ir koplytstulpio Lietuvos karių, 1941-1945 metais žuvusių svetimose kariuomenėse, atminimui.

Iš Antakalnio kapinių šalies vadovai nuvyko į Panerius, kur padėjo gėlių prie Žydų genocido memorialo, Fašizmo aukų memorialo, paminklo Lietuvos vietinės rinktinės kariams bei paminklo Lenkijos Armijos krajovos kariams atminti. Šioje karo aukų pagerbimo ceremonijoje dalyvavo antihitlerinės koalicijos veteranai, žydų bendruomenės atstovai, lietuvių vietinės rinktinės veteranai, Armijos krajovos veteranai, taip pat romų bendruomenės atstovai.

Pasak prezidento V. Adamkaus, tokie renginiai yra labai prasmingi, nes visoje Lietuvoje pagerbiami visi, paguldę galvas Antrajame pasauliniame kare, ir tai „neturi nieko bendra su ideologijomis“. „Faktas yra tas, kad Antrasis pasaulinis karas, kuris pareikalavo tiek milijonų aukų, kaip tik šią dieną (gegužės 8-ąją – red.) buvo baigtas, bet tuo pačiu nesibaigė lietuvių tautai, – kalbėjo Prezidentas. – Aš manau, kad mes, pagerbdami karius, kurie žuvo per Antrąjį pasaulinį karą, jokiu būdu neišduodame savo tikslų ir nesumenkiname savo aukos už tolimesnę kovą, kurią laimėjome tik 1990 metais“.

Žurnalistų paklaustas, kaip vertina tai, kad laisvės kovotojai atsisakė dalyvauti kai kuriuose renginiuose, V. Adamkus pabrėžė, jog pagerbiant žuvusiųjų kare atminimą negalima „bandyti politizuoti šį šventą reikalą“. Į klausimą, ar Lietuvoje apskritai galima tikėtis susitaikymo, kad tokias šventes kartu minėtų ir karo veteranai, ir rezistencijos dalyviai, Prezidentas išsakė viltį: „Gal kaip tik nuo šiandienos pradėsime eiti šiuo keliu“.

Ministras pirmininkas A. Brazauskas taip pat nesmerkė laisvės kovotojų atsisakymo dalyvauti kai kuriuose renginiuose – teigė gerbiąs jų teisę į kitokią nuomonę. A. Brazauskas sakė šiuo atveju neįžvelgiąs jokio skilimo ar konflikto visuomenėje. „Jie (laisvės kovotojai – red.) nuėjo kitą kelią, iš dalies galime juos ir suprasti. Jie nuėjo labai sunkų kelią, jis buvo kitoks, tikslai buvo kiti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Seimo opozicijos lyderio, Tėvynės sąjungos vadovo Andriaus Kubiliaus manymu, „susitaiko visi, atgulę po žeme, ir pagarba jiems neturi būti istorijos įkaitė. O gyvųjų atmintyje istorija palieka savo rėžius, ir nereikia bandyti per jėgą tuos rėžius išnaikinti“.

Po žuvusiųjų pagerbimo ceremonijų Antakalnyje ir Paneriuose prezidentas V.Adamkus nuvyko į Pirčiupius, kur padėjo vainiką prie paminklo aukoms atminti, aplankė Pirčiupių kapines, susitiko su kaimo gyventojais, likusiais gyvais Pirčiupių tragedijos liudytojais.

Iš Pirčiupių Prezidentas, lydimas kitų Antrojo pasaulinio karo aukoms pagerbti skirtų renginių dalyvių, nuvyko į Lazdijų rajoną, Kalniškės mūšio vietą. Čia jis padėjo vainiką prie „Didvyrių kalno“ paminklo. Kalniškėje 1945 m. gegužės 16 d. Lietuvos partizanai susikovė su sovietų NKVD kariuomene.

V.Adamkus, kalbėdamas gausiai susirinkusiems žmonėms, sakė lenkiąs galvą prieš vyrus ir moteris, kurie atidavė didžiausią auką – savo gyvybes. „Norėčiau, kad jų laisvės idėjas, kovingą, tvirtą dvasią ir viltį perimtų mūsų jaunoji karta, kuri kuria ir kurs Lietuvos ateitį“, – kalbėjo Prezidentas.

Pagal Eltą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija