Atnaujintas 2005 gegužės 11 d.
Nr.36
(1337)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai Du broliai – kunigas ir knygnešys

Vytautas BAGDONAS

Senosiose Rubikių
kapinaitėse – knygnešio
Jono Tumo kapas,
paženklintas stogastulpiu
Autoriaus nuotrauka

Apie literatūros klasiką, visuomenės veikėją kanauninką Juozą Tumą-Vaižgantą (1869-1933) galima surasti daug žinių žinynuose, mokslo veikaluose, vadovėliuose, įvairių metų spaudoje. Tuo tarpu apie jo brolį knygnešį Joną Tumą (1856-1922) nėra jokių duomenų nei enciklopedijose, nei žinynuose, nedaug apie jį rašyta ir prieškariu, ir sovietmečiu, ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.


Sudužusi knygnešio sūnaus malda

Alfas PAKĖNAS

Juozas Grušys-Žilvinis
1999 metais Kaune
Vlado ŽIRGULIO nuotrauka

Kaune tyliai, tik artimųjų ratelyje prisimintas, praėjo šviesaus žmogaus, poeto ir katorgininko, knygnešio sūnaus Juozo Grušio-Žilvinio 90-asis gimtadienis. Gimęs 1915 m. kovo 20-ąją, poetas, vertėjas, žmogus, visą gyvenimą įsimylėjęs knygą ir Tėvynę, praėjęs sovietinės katorgos kančių kelius, J.Grušys, pasirašinėdavęs gražiu, mitologija dvelkiančiu Žilvinio slapyvardžiu, tyliai užgeso Kaune 2002 vasarą. Paliko keletą skaudžių eilėraščių rinkinių – „Jonvabalių kraujas“ (1993), „Šiaurės pašvaistės“ (1994), „Žaltvykslės“ (1995), parašė ir išleido apybraižą „Po ugnies ženklu“ (1998), skirtą Romo Kalantos atminimui. Yra vertęs F.Tiutčevo, A.Bloko, N.Zabolockio eilėraščių.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija