Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Susitikimai
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą

Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma ir Varėnos rajono meru Vidu Mikalausku Pirčiupiuose prie paminklo aukoms atminti Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Gegužės 8 dieną, sekmadienį, Lietuvos vadovai pagerbė visų Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą. Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Seimo ir Vyriausybės nariai, šalies kariuomenės vadovybė, diplomatai, antihitlerinės koalicijos veteranai, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, kiti visuomenės atstovai Antakalnio kapinėse padėjo gėlių prie Antrojo pasaulinio karo aukų memorialo, Laisvės gynėjų memorialo ir koplytstulpio Lietuvos karių, 1941-1945 metais žuvusių svetimose kariuomenėse, atminimui.

Pergalė ir okupacija

Pirmadienį Rusijos sostinėje Maskvoje iškilmingai buvo paminėtos Rusijos pergalės Didžiajame tėvynės kare 60-osios metinės. Antrojo pasaulinio karo užbaigimas, kurį nulėmė nacistinės Vokietijos kapituliacija prieš antihitlerinės koalicijos sąjungininkus, Maskvoje faktiškai buvo nepaminėta. Tad ir tie keletas vadinamųjų antihitlerinės koalicijos veteranų lietuviškomis ir rusiškomis pavardėmis iš Lietuvos į Maskvą vyko paminėti tik pergalės „didžiajame tėvynės kare“, o ne Antrajame pasauliniame kare, 60-ąsias metines.

Pasirengimas ekumeniniam bendradarbiavimui

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikinasi su Anglikonų Bažnyčios dvasiniu vadovu Kenterberio arkivyskupu Rovanu Viljamsu

Ekumenizmas bus vienas pagrindinių iššūkių prasidėjusiame popiežiaus Benedikto XVI pontifikate, todėl pirmieji Šventojo Tėvo pasisakymai dėl jo įsipareigojimo darbuotis krikščionių vienybės labui buvo atidžiai išklausyti ir teigiamai įvertinti visose krikščioniškose Bažnyčiose ir bažnytinėse bendrijose. Taip pat ir daugelio konfesijų dvasinių lyderių atsiųsti sveikinimai Popiežiui jo išrinkimo proga bei pastarojo meto pareiškimai žiniasklaidai reiškė įsitikinimą dėl tęsimo dialogo su Katalikų Bažnyčia, kuris daugeliu atvejų (išskyrus problemas su Rusijos stačiatikiais) buvo gana veiksmingas Jono Pauliaus II ilgamečio valdymo laikotarpiu.

Nepabūgęs kovų nei vargų

Algimantas Petrauskas. 1953 metų nuotrauka iš asmeninio archyvo

Algimantas PETRAUSKAS gimė Pakapurnyje, gražiame žemaičių raseiniškių krašte prie Dubysos, netoli Alkupio intako, augo Beržytės kaime, kur buvo tėvų sodyba. Mokėsi Raseinių gimnazijoje. Paauglystės ir jaunystės metus visam gyvenimui paženklino Antrasis pasaulinis karas ir sovietų okupacija.

1944 metų rugpjūtį, iš Rytų priartėjus frontui, šeima bandė pasitraukti į Vakarus, tačiau juos pasivijo raudonarmiečiai ir teko sugrįžti į sodybą Beržytėje. Sodyba buvo sudeginta, kas tik galima, išplėšta, sunaikinta, laukuose paliktos minos.

Tautinis ir pilietinis ugdymas
Lietuvos mokykloje

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Mokslinės konferencijos dalyviai. Sėdi kairėje – Lietuvos moterų lygos Kauno skyriaus pirmininkė Virgilija Randienė

Tokiu pavadinimu balandžio 29 dieną Kauno apskrities pedagoginiame muziejuje įvyko mokslinė konferencija, kurią vedė Lietuvos moterų lygos Kauno skyriaus pirmininkė Virgilija Randienė ir Kauno apskrities pedagoginio muziejaus direktorė Živilė Jakaitė. Šios abi organizacijos ir surengė šį mokslinį forumą.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai Du broliai – kunigas ir knygnešys

Vytautas BAGDONAS

Senosiose Rubikių kapinaitėse – knygnešio Jono Tumo kapas, paženklintas stogastulpiu Autoriaus nuotrauka

Apie literatūros klasiką, visuomenės veikėją kanauninką Juozą Tumą-Vaižgantą (1869-1933) galima surasti daug žinių žinynuose, mokslo veikaluose, vadovėliuose, įvairių metų spaudoje. Tuo tarpu apie jo brolį knygnešį Joną Tumą (1856-1922) nėra jokių duomenų nei enciklopedijose, nei žinynuose, nedaug apie jį rašyta ir prieškariu, ir sovietmečiu, ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.

Sudužusi knygnešio sūnaus malda

Alfas PAKĖNAS

Juozas Grušys-Žilvinis 1999 metais Kaune Vlado ŽIRGULIO nuotrauka

Kaune tyliai, tik artimųjų ratelyje prisimintas, praėjo šviesaus žmogaus, poeto ir katorgininko, knygnešio sūnaus Juozo Grušio-Žilvinio 90-asis gimtadienis. Gimęs 1915 m. kovo 20-ąją, poetas, vertėjas, žmogus, visą gyvenimą įsimylėjęs knygą ir Tėvynę, praėjęs sovietinės katorgos kančių kelius, J.Grušys, pasirašinėdavęs gražiu, mitologija dvelkiančiu Žilvinio slapyvardžiu, tyliai užgeso Kaune 2002 vasarą. Paliko keletą skaudžių eilėraščių rinkinių – „Jonvabalių kraujas“ (1993), „Šiaurės pašvaistės“ (1994), „Žaltvykslės“ (1995), parašė ir išleido apybraižą „Po ugnies ženklu“ (1998), skirtą Romo Kalantos atminimui. Yra vertęs F.Tiutčevo, A.Bloko, N.Zabolockio eilėraščių.