Atnaujintas 2005 gegužės 11 d.
Nr.36
(1337)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Tautinis ir pilietinis ugdymas
Lietuvos mokykloje

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Mokslinės konferencijos
dalyviai. Sėdi kairėje –
Lietuvos moterų lygos
Kauno skyriaus pirmininkė
Virgilija Randienė

Tokiu pavadinimu balandžio 29 dieną Kauno apskrities pedagoginiame muziejuje įvyko mokslinė konferencija, kurią vedė Lietuvos moterų lygos Kauno skyriaus pirmininkė Virgilija Randienė ir Kauno apskrities pedagoginio muziejaus direktorė Živilė Jakaitė. Šios abi organizacijos ir surengė šį mokslinį forumą.

Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė: Šiaulių pedagoginio universiteto profesorius Vincentas Lamanauskas, Lietuvos moterų lygos pirmininkė, hab.dr. profesorė Ona Voverienė, M.K.Čiurlionio draugijos pirmininkė Milda Mildažytė-Kulikauskienė, Auksė Skokauskienė, legendinio Lietuvos partizanų vado, generolo Adolfo Ramanausko-Vanago duktė, LML narė, Panevėžio vidurinės mokyklos mokytoja Zita Kazlauskienė.

Konferencijos dalyvius, prieš pradedant darbą, turiningu koncertu pasveikino Kauno rajono Garliavos meno mokyklos moksleiviai, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Retorių teatro atstovai – studentai, suvaidinę išraiškos kompoziciją apie apleistas Vilniaus bažnyčias.

Profesorius V.Lamanauskas savo pranešime „Tautinio ir religinio ugdymo sąsajos“ pateikė daug gyvenimiškų faktų, kurie akivaizdžiai parodo, jog Šiaulių mieste nelabai rūpinamasi tautiniu ugdymu, mat, profesoriaus žodžiais tariant, vyrauja nuomonė, kad esą tautinis ugdymas – priešinimasis demokratijai. Buvo priminta, kad Šiauliuose vyksta bandymai atkurti komunistų partiją. Iniciatyvą rodo socialistas M.Stakvilevičius. „Ką tai reiškia? – klausė prelegentas. – Kai komunizmas visame pasaulyje patyrė fiasko, Lietuvoje bandoma vėl jį reanimuoti. Dabar labai plinta konservatyvusis populizmas, liberalai. Mat ir mūsų mokymų programose nutarta, kad nereikia Lietuvai rengti istorikų. Atseit jų ir taip perteklius“. Profesorius pateikė apklausos, vykusios Estijoje, duomenis. Ten apklausos dalyviai inteligencijai (išsilavinimui, kultūringumui) paskyrė antrąją vietą, o Lietuvoje inteligencija gavo tik aštuntąją vietą tarp dešimties klausimų. Vadinasi, Lietuvoje išsilavinimui skiriama nedaug dėmesio. Prelegentas kalbėjo ir apie religijos vietą tautiniame auklėjime. Deja, religinio, tautinio turinio renginių Lietuvoje labai maža. Dabartinė valdžia visokiais būdais stengiasi rengti populistinius šou su alumi ir pan.

Kaip visada su susidomėjimu buvo laukiama prof. O.Voverienės pranešimo. LML vadovė pradėjo pranešimą paminėdama, kad Lietuvoje, tiek sostinėje, tiek Kaune, Alytuje, Plungėje, Telšiuose, Klaipėdoje ir kituose miestuose yra gerų mokyklų, bet tokių mokyklų tėra nedaug. Kitas dalykas, kad mokytojai labai gražiai ugdo tautiškumą, bet tik praktiniame metodiniame lygmenyje. „Asmenybių, kurios dirbtų teorinėje plotmėje, iš tikrųjų labai nedaug. Į kiekvieną tokį mokytoją žiūrime kaip į atrastą deimančiuką, kuris ne tik dirba, bet ir pats skleidžia savo patyrimą, – sakė prof. O.Voverienė. – Man visada malonu kalbėti apie Kauno „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos mokytoją Ritą Gecevičienę, daug padariusią metodiniame lygmenyje. Malonu kalbėti apie Kaune atrastus deimančiukus – tautinio ugdymo mokytoją Valdonę Miliauskienę, parengusią net keturias mokymo priemones patiems mažiausiems. Optimistiškai nuteikia Auksės Skokauskienės patyrimas ir veikla pilietinio ugdymo srityje, skiepijant patriotiškumo, pilietiškumo jausmą. Daugelis mokytojų pasiguodžia, kad neturime tautinio, politinio ir katalikiško ugdymo tinkamų programų. Bendrojo lavinimo programos toli gražu jų neišryškina“. Pradėta švietimo reforma prieš penkiolika metų, ypač dabar, peržengus XXI amžiaus slenkstį, parodė, kad ji ne tik buksuoja, bet jau priėjo liepto galą. Teisingai kalbėjo prof. V.Lamanauskas iš Šiaulių apie mūsų doros praradimą, nusikalstamumą. Tad švietimo reforma, vykdyta šūkiu „depolitizuota mokykla, depolitizuota aukštoji mokykla“, faktiškai mūsų mokyklą padarė nupilietintą, nutautintą ir demoralizuotą. Net 52 proc. Lietuvos žmonių nėjo atlikti savo pilietinės pareigos rinkimuose. Štai jums šitas nupilietintos mokyklos rezultatas, sakė profesorė. Žmonės nejaučia atsakomybės už savo valstybę, tautą, šeimą, jau nekalbant apie visuomenę. Kitas dalykas, verčiąs susimąstyti, – tai bedarbių sąstato analizė: 22,6 proc. bedarbių yra jaunimas iki 28 metų (dauguma jų – baigusieji aukštąjį ir aukštesnįjį mokslą). Tai aukštųjų mokyklų kaltė, kad nerengia tokių specialistų, kurie būtų paklausūs naujos ekonomikos sąlygomis ir, antra vertus, čia yra ir vidurinės mokyklos paaukštintos nerealistinės nuostatos, rengiančios visus moksleivius aukštajam mokslui. Trečias dalykas yra tai, kaip minėjo prof. V.Lamanauskas, sunki mūsų visuomenės padėtis (materialinė, dvasinė būsena), o baisiausia tai, kad didėja diferenciacija ne tik tarp turtingųjų ir vargšų, bet ji didėja ir kitu aspektu – tarp viršininkų ir jų pavaldinių. Pavaldinys, kuris atlieka pagrindinį darbą, gauna vieno koeficiento atlyginimą, o jau viršininkas (net menkiausias) jau gauna tris keturis kartus ar daugiau didesnius atlyginimus, sakė prelegentė. „Labai sparčiai, pagreitintais tempais ritamės į oligarchinę valstybę ir, atleiskite, į vergovinę santvarką“, – teigė prof. O.Voverienė. Todėl tautinis ir pilietinis (tas tikrasis pilietinis) ugdymas kol kas yra vienintelė išeitis ir vienintelė galimybė išlikti su visu kultūros paveldu, kurį mes turime šiandien. Pasak pranešėjos, žymiausi pasaulio politologai Henris Kisindžeris ir Zbignevas Bžezinskis įžvelgė visoms posovietinėms valstybėms tokią raidos perspektyvą, nes, žlugus liaudį vienijančiai komunizmo idėjai, padidėjo visuomenės susipriešinimas, individualizmas ir egocentrizmas. Pokomunistinių valstybių, net Rusijos išsigelbėjimą jie mato tik tautinių valstybių atkūrime. Tik tautinė valstybė ir tautinė mokykla gali prikelti tas valstybes visaverčiam gyvenimui. Z.Bžezinskis rašė: „Tautos, neturinčios tautinio siekio, negali sukurti didžių valstybių... Tik tautinė valstybė išlaiko pusiausvyrą tarp materialinės ir dvasinės gyvenimo dimensijų... sutramdo individų egoizmą ir yra pagrindinė jėga, mobilizuojanti žmones vykdyti jų pilietinius įsipareigojimus visuomenei“ (Zbigniew Brzezinski. Nebevaldomas pasaulis. Vilnius. 1998. P. 116, 133, 221).

Prof. O.Voverienė sakė: „Tautotyra – tai mokslinė ir mokymo disciplina, galinti atrasti savo vietą humanitarinių mokslų sistemoje ir „Pilietinės visuomenės pagrindų“ programoje. Kaip mokymo disciplina ji dėstytina XI-XII klasėse vietoje kosmopolitinę savimonę formuojančio kurso“.

Apie partizanų praeities heroizmą, pilietiškumą, patriotizmo pamokas dabarčiai pasakojo partizanų vado gen. A.Ramanausko duktė A.Skokauskienė. Pasak pranešėjos, pilietiniu, doriniu, patriotiniu ugdymu partizaninio pasipriešinimo laikotarpis nebus abstraktus ar sausai knygiškas. Jame gausu konkrečių pavyzdžių. Ugdant žmogų, pilietį, patriotą, geriausia ugdymo priemonė yra pavyzdys. Dainavos apygardos partizanų vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas rašė: „Tėvynės gerovei jokia auka nėra per didelė. Kiekviena auka yra teisinga ir reikalinga, jeigu ji prisideda prie Tėvynės kančių palengvinimo... Mes turime vieną tikslą, tik vieną idėją – laisvą Lietuvą“. Pirmąsias jaunimo studijų dienas „Laisvės kovų atmintis – ateities kartoms“ A.Skokauskienė surengė Dzūkijoje, kur buvo išsidėsčiusi Dainavos krašto apygarda. Pagal šių studijų dienų programą vykusioje kelionėje dalyvavo svečiai iš Punsko (Lenkija), vyresnių klasių lietuviai, moksleiviai iš Kauno, Varėnos, Žagarės, Alytaus ir kitų Lietuvos mokyklų bei jų istorijos mokytojai. A.Skokauskienė suminėjo daug vietovių, legendinių partizanų vadų vardų, priminė, kad šią gegužę sukanka 60 metų, kai įvyko vienas pirmųjų ir didžiausių partizanų Kalniškės mūšių. Šis legendinis mūšis prieš rinktinę NKVD kariuomenę, kuri buvo permesta tiesiai iš fronto, parodė rezistencijos karių didžiulį sumanumą, narsą, išradingumą. Gegužės 15 dieną Simno bažnyčioje bus aukojamos šv.Mišios už žuvusius rezistencijos karius, bus šventinamas paminklas, Kalniškės miške (mūšio vietoje) įvyks iškilmingas kovotojų atminimo pagerbimas. Legendinio partizano duktė A.Skokauskienė išreiškė viltį, kad pagaliau Lietuvos Vyriausybė pradės atsakingiau rūpintis jauno žmogaus ugdymu piliečiu, savos valstybės gynėju, o švietimas taps prioritetiniu dalyku. Juk Lietuvos ateitį kuriame dabar.

Diskusijų metu pasisakiusi Užpalių miestelio (turinčio tik 200 gyventojų) atstovė Gražina Kačerauskienė visus nustebino savo gera nuotaika ir optimizmu. Jos nuomone, niekas dabar netrukdo veikti. Dabar Užpaliai – tautinio ugdymo židinys. Jau 20 metų egzistuoja 40 narių turintis kanklininkų ansamblis „Pasagėlė“ (vadovė Asta Motuzienė). Vasarą čia veikia kūrybinė stovykla. Taigi, pasak G.Kačerauskienės, nedejuokime, o dirbkime, tuomet ir gyvenimas bus turiningas, prasmingas.

Konferencijoje buvo priimtas kreipimasis į Lietuvos mokyklų mokytojus.
(Jį spausdiname žemiau.)

Kaunas

Autoriaus nuotrauka

 

Jaunimui – tvirtas moralinės gyvenimo nuostatas

Kreipimasis į Lietuvos mokytojus

„Mokytojo uždavinys – kiekvienos tautos vaiką padaryti tautos gyvybės veiksniu, kūrybos tarnu“. Šie Vydūno žodžiai buvo balandžio 8 ir balandžio 29 dienomis Kaune įvykusios konferencijos „Tautinis ir pilietinis ugdymas Lietuvos mokykloje“ moto. Konferencija parodė, kokius didelius darbus ugdant tautinę ir pilietinę moksleivių savimonę dirba Lietuvos mokytojai. Su kokia didele meile ir išmanymu jie sėja tautiškumo grūdus vaikų širdelėse ir kaip kantriai ugdo sudygusius želmenis. Didžiausios visuomenės pagarbos nusipelnė Kauno „Žiburio“, „Ąžuolo“, Panevėžio „Žemynos“ ir Mykolo Karkos, Vilniaus „Sietuvos“ ir daugelio kitų mokyklų pedagogai. Čia išaukštintos Tėvynės ir Laisvės sąvokos, o sumaniai surengta Vasario 16-osios šventė šių mokyklų auklėtiniams daug svarbesnė už švento Valentino dieną. Lietuvos himnas per šventes čia skamba ne iš fonogramos – jį gieda visa mokyklos bendruomenė, čia moksleiviai lenkyniauja tarpusavyje tėviškės pažinimo žiniomis. Vydūno numatyta mokytojo, kaip tautinės kultūros ugdytojo, misija ypač svarbi dabar, kai įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis pavojingai greitai naikinamas amžiais kauptas tautos tapatumo ir tikėjimo gyvastingas paveldas. Popiežius Jonas Paulius II, lankydamasis Lietuvoje kalbėjo: „Šiame sunkiame kelyje į ateitį, kurios šiandieną niekas negali nuspėti ar nubrėžti jos ribų, tikrai lemiamą reikšmę turi intelektualų vaidmuo. Jį reikia iš naujo pabrėžti, ypač dabar, kai žlugusios ideologijos sugriovė pasitikėjimą...“ Visuomenė su viltimi žvelgia į jus, Lietuvos mokytojai. Jums suteiktas visuomenės pasitikėjimo mandatas, įpareigojantis atsakomybei už jaunimo doros, tautinės savimonės ugdymą ir tautos tapatumo išsaugojimą. Jūs savo kantriu kasdieniu darbu, profesionaliomis žiniomis, savo asmeniniu pavyzdžiu galite suformuoti vaikų tvirtą dvasinį pagrindą, įgalinantį išvengti vertybių krizės, nepasimesti komercinių televizijų ir spaudinių propaguojamos vartotojiškos ir pašlijusią dorovę skatinančios informacijos chaose. Gerbiami Lietuvos mokytojai, skatinkite jaunimo pilietiškumą, aktyviai dalyvaudami savivaldybių ir valstybės gyvenime, aiškinkite apie žmogaus ir tautos ryšių svarbą, nes nutrūkus šiems ryšiams žmogus pasaulyje tampa niekuo. Savo patirtimi ir išmintimi padėkite jiems susivokti netikrų pranašų pažaduose apie greitai surandamą laimę, kad, skaudžiai nusivylę, neieškotų išeities vartodami narkotikus ar savižudybėje. Stenkitės, kad kiekviena mokykla taptų tautinių ir dvasinių vertybių, pagarbos gyvybei ugdymo centru, kad iš jo išėjęs jaunas žmogus turėtų tvirtas tolesnio savo gyvenimo moralines nuostatas. Linkime jums kantrybės ir Dievo palaimos.

Lietuvos moterų lygos vardu prof.
Ona VOVERIENĖ,
Lietuvos moterų lygos Kauno skyriaus vardu
Virgilija RANDIENĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija