Atnaujintas 2005 gegužės 13 d.
Nr.37
(1338)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Išprovokuotas ar dėsningas nesusipratimas?

TV3 „Forumo“ laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis telefonu pakvietė dalyvauti gegužės 3 dienos laidoje. „Forumo“ laidos pasižymi dalykiškumu. Joms triukšmingas ginčas su apsižodžiavimais, kuris jau tapo būtinas daugelio TV laidų elementas, nėra būdingas. Atrodo, ir kalbėtojų nuomonė gerbiama. Sutikau nedvejodamas, nes kalbėsime aktualia tema: Antrojo pasaulinio karo (APK) pabaiga Europoje – tautų išlaisvinimas ar okupacijos tęsinys? Be manęs, čia dalyvavo dar du rezistencijos atstovai: Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos vadovas dim.kpt.Algirdas Petrusevičius ir tremtinys, Seimo narys Povilas Jakučionis.

Į laidą buvo pakviesti APK dalyviai, kovoję sovietų pusėje, Petras Aidukas ir Kostas Banevičius. Dar prieš prasidedant laidai teko nugirsti vedėjo E.Jakilaičio ir APK dalyvių aštroko pokalbio nuotrupas. Atseit jei čia bus kalbama apie visokias nepriklausomybes, laisvės kovas, partizanus, sukilimus, tai jie nedalyvausią. Nesiimu vertinti visos laidos, nei visų jos dalyvių kalbų. Ir šį kartą filosofas R.Lopata ir istorikas A.Nikžentaitis, dažni TV laidų svečiai, kalbėjo oriai, manyčiau, objektyviai.

Prasidėjus laidai, dvi kėdės kairėje dar buvo tuščios, bet ne ką trukus APK dalyviai apsigalvojo ir atėjo. P.Aidukas stačiomis išrėžė kietą kalbą apie fašizmo sutriuškinimą ir pergalę ir protestuodamas paliko forumo aikštelę. K.Banevičius negailėjo pašaipų partizanams, Lietuvos Respublikos kariams savanoriams – laisvės kovų veteranams, gyrė sovietų valdžią, peikė Prezidentą, kad jis ne toje armijoje tarnavo, sakė, kad jam būtų gėda stovėti šalia jo Maskvoje... Jis buvo kalbinamas dažniausiai, tarsi būtų šio renginio svarbiausioji persona.

Tapo aišku, kad geranoriškas dialogas ar polilogas jau neužsimegs. Vis dėlto maniau, kad vedėjas leis prabilti ir antrajai pusei. To reikalauja ir žurnalistų etikos kodeksas. Juk galima oriai išsiskirti, išreiškus abiem pusėms požiūrį į mėgintą svarstyti problemą. Nuginčyti užsispyrėlį, o dar sovietiką, tolygu vandenį piestoje grūsti. Seimo narė Rasa Juknevičienė, kaip visada, labai aiškiai pademonstravo valstybinį požiūrį.

Savo kalbelę pradėjau nuo mūsų nelaimių pradžių pradžios – nusikalstamo Stalino ir Hitlerio sąmokslo 1939 metais „Šitą žinom“, – nutraukė vedėjas per pusę sakinio, ir tai buvo viskas – minties užbaigti neleido.

O dabar apie reikalo esmę, dėl kurios ir šis rašinys radosi.

Sunku patikėti, jog E.Jakilaitis galėjo nežinoti, kad laisvės kovotojai niekada nekvestionuoja tokių vertybių: nepriklausomybė, pasipriešinimo kovų teisumas, pagarba žuvusiems kovose dėl tėvynės. Tai aksiomos, dėl kurių nesileidžiama į jokias diskusijas, tuo labiau penkioliktaisiais atkovotos nepriklausomybės metais. Be to, šie dalykai jau seniai tapo valstybės įstatymine norma.

Darbuodamasis žiniasklaidoje, gerbiamasis laidos vedėjas neturėjo pamiršti, kad esminių faktų nutylėjimas yra viena iš dezinformacijos rūšių. Šiuo metodu efektyviai naudojosi nacių ir sovietų propagandininkai. Ir nūdienos Lietuvoje šiuo metodu naudojamasi, ypač kai bosas pareikalauja. Jeigu APK ir Lietuvą ištikusių nelaimių istorija pradedama nuo pirminės priežasties, būtent nacių ir sovietų nusikalstamo sąmokslo pasidalyti Rytų Europos teritorijas ir suplanuotos APK pradžios, tai iš įvykių sekos tiesiog neįmanoma išbraukti nei Lenkijos nukariavimo, nei Suomijos užpuolimo, nei Baltijos šalių okupacijos, nei šių šalių aneksijos, nei nacių ir sovietų mirtino susirėmimo 1941 metais, nei okupantų kaitos ir žiauraus sovietinio genocido. Mėginimai nutylėti pirminę priežastį - aptariamos istorijos pradinius faktus trenkia pigiu politizavimu. Faktai – atkaklus dalykas.

Buvo numanu, kad ši „Forumo“ laida turės aiškų pilietinį pobūdį. Juk pastaruoju metu padaugėjo šnekėtojų apie Lietuvos „išvadavimą“. Deja, to nebuvo. Kokia vis dėlto paties laidos vedėjo pilietinė pozicija? Į išpuolius prieš nekvestionuojamas vertybes, kaip laisvė, nepriklausomybė, rezistentams nebuvo suteikta galimybės atsakyti. Man net pradėtos minties pabaigti, o Seimo nariui P.Jakučioniui apskritai neleista net prasižioti. Kuo tai paaiškinti? Kodėl nepasitarta su rezistentais, kaip su APK dalyviais, kokiu potemiu, kuris turi parengęs ką originalesnio ar būdingo?

Prezidentas savo metiniame pranešime paminėjo, kad mūsų visuomenė stokoja pilietinės bei politinės brandos. Ši laida teigiamo postūmio nepadarė, greičiau atvirkščiai. Nejaugi vėl buvo papilta vandenėlio ant Kremliaus malūno? O gal dar vis gyva baimė būti valstybės piliečiais?

Edmundas SIMANAITIS

Jonava

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija