Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Likimai
Lietuva
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Neblėstanti šlovė

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Kalniškės mūšio vietoje paminėtas jo 60-metis

Sukako šešiasdešimt metų, kai 1945 m. gegužės 16 d., kai dar tik prieš savaitę Sovietų Sąjunga šventė pergalę kare su nacistine Vokietija, Kalniškės miške, esančiame Krosnos-Lazdijų plento kairiojoje pusėje, įvyko vienas pirmųjų ir didžiausių partizanų mūšių Lietuvoje: su NKVD kariuomenės I Pabaltijo fronto 220-uoju pulku kovėsi lietuvių partizanų būrys (apie 100 vyrų). Mūšiui vadovavo Lietuvos kariuomenės karininkas Jonas Neifalta-Lakūnas (1910-1945 m. lapkričio 20 d.), kilęs iš Giraitės kaimo, Šventežerio valsčiaus. Gedimino rinktinės Kęstučio grupės kuopos vadas. (Partizanų gretose buvo nuo 1944 metų.) Kautynės su sovietų NKVD pulku vyko visą dieną. Nelygioje kovoje žuvo 47 partizanai ir 400 tiesiai iš fronto grįžtančių enkavėdistų. Žuvusiųjų partizanų kūnai buvo niekinami Simno miestelio aikštėje, vėliau užkasti Simno ežero pakraštyje. 1988 metais žuvusiųjų partizanų palaikai buvo perlaidoti Simno kapinėse. Nuo 1989 metų vyksta renginiai Kalniškės partizanams atminti. 1991 metais Kalniškės mūšio vietoje, ant kalno, pastatytas paminklas žuvusiesiems (autorius Jurgis Nevulis).

Nauja revoliucija?

Petras KATINAS

Uzbekai sekmadienį rengiasi laidoti žmones, žuvusius per susirėmimus tarp Uzbekistano karių ir protestuotojų Andižane EPA-ELTA nuotrauka

Po Gruzijos, Ukrainos ir Kirgizijos revoliucijų, dar vienoje NVS respublikoje prasidėjo panašūs procesai. Uzbekistano diktatorius prezidentas Islamas Karimovas, po įvykių Tbilisyje, Kijeve ir kaimyniniame Biškeke, iškart pajuto, kad ir Taškente gali prasidėti panašūs dalykai. Nesvarbu, kad senas partinis nomenklatūrininkas, kurį kandidatuodamas į Lietuvos prezidentus „dideliu politiku“ savo metu pavadino A.Brazauskas, įvedė visuotinio sekimo ir autoritarinį režimą, grūdo į kalėjimus ne tik vadinamuosius islamistus, bet ir visus politinius priešininkus, kurie su islamizmu neturėjo nieko bendra, opozicijos užgniaužti nepavyko.

Tokią Ją pažinojau

Danutės Čiurlionytės knygos

Šie metai įrėmino dvi reikšmingas datas rašytojos Danutės Čiurlionytės-Zubovienės gyvenimo knygoje: birželio 12 dieną minėsime jos gimimo 95-ąsias metines, o vasario 27-ąją sukako dešimt metų, kai D.Čiurlionytė išėjo į Viešpaties sodus, palikusi neužbaigtus savo darbus ir sumanymus.

Apie M.K.Čiurlionio vienintelę dukrą Danutę Sofiją esu ne sykį rašiusi, rašiau ir prašydama papasakoti apie motiną rašytoją ir pedagogę Sofiją Čiurlionienę-Kymantaitę, apie jos tėvų draugystę – literatūrinius šeštadienius... Šįkart noriu atversti kiek intymesnius, o kartu kupinus šviesos ir skaudesnius rašytojos gyvenimo puslapius.

Literatūrinė premija –
provincijos miestelyje

Iš kairės: Alfredas Guščius, Birutė Jonuškaitė, Vytautas Bubnys ir Elena Kurklietytė Smilgiuose

Smilgių miestelyje gegužės l2-ąją buvo įvardytas aštuonioliktasis G.Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos laureatas. Juo pripažintas Vilniuje gyvenantis rašytojas Vytautas Bubnys. Prestižine tapusios premijos įteikimo ceremonija vyko Smilgių seniūnijos salėje. Šį renginį organizavo G.Petkevičaitės-Bitės fondas, Panevėžio rajono savivaldybė ir rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Jo vedėjas buvo Smilgių bibliotekininkas ir literatas Edvardas Vaičius. Premijos įteikimo ceremonijoje dalyvavo svečiai iš Vilniaus – literatūros kritikas Alfredas Guščius, Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Jonuškaitė, žurnalistė ir rašytoja Elena Kurklietytė bei premijos laureatas prozininkas V.Bubnys. Iškilmėse dalyvavo Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, rajono viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė, Smilgių seniūnė Zita Dabužinskienė.

Katalikų atsakomybė Europos integracijoje

Mindaugas BUIKA

Su dideliu pakilimu praėjusią savaitę minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 60-ąsias metines, plačiajai visuomenės aplinkai praktiškai liko nepastebėta kita reikšminga data – 1950 m. gegužės 9 d., kada buvo paskelbta vadinamoji „Roberto Šumano deklaracija“, ženklinusi Europos Sąjungos gimimą. Kaip ir buvo žadėjusi, ta proga Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisija (COMECE) paskelbė gana plačios apimties dokumentą, kuriame analizuojama pastarųjų dešimtmečių žemyno integracijos eiga bei krikščionių bendruomenės galimybės daryti įtaką šiam procesui.

Pasaulis pagal Radauską

Alfas PAKĖNAS

Vera ir Henrikas Radauskai Vašingtono parke. 1961 metų birželis

Balandžio 28-osios Literatūrinis ketvirtadienis „Aušros“ bibliotekoje Žaliakalnyje buvo skirtas žinomo išeivijos poeto Henriko Radausko (1910-1970) 95-ajam gimtadieniui paminėti. Į vakarą susibūrė žmonės – tikri Radausko talento gerbėjai, išpažįstantys ir priimantys „pasaulį pagal Radauską“: ryškų, kvapų, sklidiną spalvų ir atspalvių, kur „plazda žalios telegramos vieškelių stulpuos, / Ir numirėliai neramūs gieda žydinčiuos kapuos“. H.Radausko eilėraščius nuotaikingai skaitė aktorė Virginija Kochanskytė, jau seniai įsimylėjusi šio poeto kūrybą. Smuiku griežė jauna smuikininkė Lijana Žiedelytė, apie H.Radausko kūrybą ir gyvenimą pasakojo literatūrologė Eugenija Vaiktevičiūtė. Kad H.Radauskas populiarus ir mylimas poetas, įrodė gausiai susirinkę žaliakalniečiai – daugelis bent po vieną jo eilėraštį mokėjo ir padeklamavo iš atminties...

„Žuvėdra“ skrajojo Čikagoje

Klaipėdos universiteto sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“ Čikagoje. Pirmoje eilėje kairėje – JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė

Gegužės 1 dieną Čikagon atvyko „Žuvėdra“ – sportinių šokių kolektyvas iš Klaipėdos universiteto, pakviestas JAV Lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos, talkinant „Bičiulystei“ ir Amerikos lietuvių TV. „Žuvėdra“, Pasaulio ir Europos čempionė, laimėjusi keturis aukso medalius ir kitus apdovanojimus, pirmą kartą stebino Čikagos lietuvių visuomenę savo grakščiais judesiais, ypatinga šokio technika, pritaikyta muzika ir apranga.

Be atokvėpio

Petras KATINAS

Nepaisant nepaprastai šalto pavasario, kai jam beveik baigiantis net alyvos dar nepradėjo žydėti, valdžioje, visose jos grandyse, karšta tarsi prie Egipto piramidžių. Seime be atvangos sudaromos vis naujos komisijos, nors visi jau seniai žino: nori sužlugdyti reikalą – sukurk komisiją. Šį kartą sukurtos net trys komisijos! Ir visos trys tirs ūkio ministro galimų jo privačių ir viešųjų interesų supainiojimą. Mat opozicija tėškė Seimo Pirmininkui pluoštą rusiškų dokumentų kopijų, teigiančių, kad milijonierius ūkio ministras V.Uspaskichas, anot jo paties, dirbdamas Lietuvos labui vos ne po 20 valandų per parą, rūpinosi ne valstybės, o savo firmų reikalais. Konkrečiai, garsiosios „Krekenavos agrofirmos“. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir Liberalcentristų frakcijos seniūnas Algis Čaplikas, remdamiesi Maskvos vyriausybės atstovo A.Mizgario ataskaita, pateikė tą ataskaitą bei Maskvos merui J.Lužkovui adresuotus ūkio ministro laiškus tuo klausimu. Taigi V.Uspaskichas žiniasklaidai vėl jau kelintą kartą suteikė progą pasimaudyti skandalų ir skandalėlių baloje. Tiktai kas iš to. Suraibuliuos maurais užžėlusioje nomenklatūrinėje kūdroje burbulai, ir vėl bus ramu.