Atnaujintas 2005 gegužės 20 d.
Nr.39
(1340)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Ar tvirtos mūsų šeimos?

Gegužės 15-ąją pažymėjom Tarptau-tinę šeimos dieną.

Kokia yra šiandienos šeima? Kokios šeimos funkcijos? Ar tęsiamos šeimos tradicijos? Ar šeimas ištiko krizė? Į šeimos klausimus atsakymų ieško sociologai, psichologai, teisininkai.

Šeima – tai holistinis (visaapimantis) biosocialinis vienetas, tai socialiniai, ekonominiai ir biologiniai ryšiai bei interesais paremtas mažos žmonių grupės sąjunga, mažiausia visuomenės regeneracijos grupė.

Šeima – tai unikali socialinė institucija, susidedanti iš šeimos narių: drauge gyvenančių tėvų ir vaikų, kartais ir kitų giminaičių, pagrįsta santuoka arba kraujo ryšiais. Jos nariai tvarko bendrą ūkį, o tarpusavio santykius grindžia dorovine atsakomybe, savitarpio supratimu ir pagarba. Šeima – svarbiausioji vaikų ugdymo institucija, svarbiausia mikroaplinka, kurioje vykdoma vaikų socializacija. Šeimoje pateikiamos ir puoselėjamos tėvams ir vaikams brangiausios žmogiškosios vertybės. Jai būdinga savita gyvenimo organizacija , papročiai bei tradicijos.

Psichologai pažymi, jog šeima – vientisas socialinis psichologinis darinys, pagrįstas konkrečių žmonių sąveika, poreikių tenkinimu.

Šeima turi savo psichologinius ypatumus: kaip kuriama santuoka, kaip pasirenkamas sutuoktinis. Kuo ypatingas ikisantuokinis ir santuokinis bendravimas, kaip kyla ir sprendžiami šeimoje pasitaikantys konfliktai, kokią įtaką tėvams daro vaikų gimimas.

Svarbiausios šeimos funkcijos susijusios su vaikais: vaikų gimdymas, auginimas, tautos etoso tęstinumas, ūkinė bei ekonominė, rekreacinė, komunikacinė, emocinė, seksualinė. Labai svarbi šeimos funkcija – vaikų ugdymas, šeimos materialinių poreikių tenkinimas, taip pat vienas kito šeimos narių pripažinimas ir psichologinė parama, dvasinis bendravimas. Taip turėtų būti, deja, vis daugėja neregistruotų santuokų, neturinčių teisinio įforminimo. Kodėl žmonės nesituokia? Vieni aiškina, kad tokią santuoką lengviau nutraukti, nereikia atlikti su skyrybomis susijusių procedūrų. Kartu gyvenantys vyras ir moteris nenori turėti vaikų. Tačiau neregistruoja santuokos tie, kurie turi neįsisąmonintą neigiamą požiūrį ir šeimą bei santuoką ir yra įgiję neigiamą patirtį savo tėvų namuose.

Kokia šiandienos Lietuvos šeima? Lietuva išsiskiria iš Europos šalių dideliu skyrybų skaičiumi (50-70 proc.) , savižudybėmis, mažu gimstamumu – tik 1,2 vaiko. Daugėja nesantuokinių vaikų ir plinta savanoriška bevaikystė.

Gyvenimas kartu nesusituokus tapo vos ne mada, nors Vakarų Europos šalyse, pvz., Prancūzijoje, atgimė sužadėtuvės, vestuvės tampa visos giminės švente, gausėja šeimos. Nieko nestebina šeimoje trys–penki vaikai. Dabar mūsų šalyje griaunama tradicinė, katalikiška šeimos forma ir tradiciniai šeimyniniai santykiai. Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro vadovė docentė Dalia Marcinkevičienė teigia, kad esminis vedybų motyvas ir sėkmingų šeimyninių santykių pagrindas yra romantinė sutuoktinių meilė vienas kitam, ir tokią meilę pora turėtų puoselėti ir skaistinti.

Romantinės meilės samprata kilo iš provansiškosios trubadūrų kultūros, kuri pradėjo formuotis viduramžiais.Tai riteriška meilė, kai moteris būdavo pasirenkama ir kaip grožio objektas, ir kaip visų moralinių vertybių visuma. Vėlesniais amžiais romantinės meilės centru tapo jausmai, emocijos, aistra, fizinis potraukis, o tokios meilės siekis – vyro ir moters susiliejimas į vieną nedalomą visumą.

O kokia šiandienos romantinė meilė? Tai kelionės į Paryžių, Egiptą, romantiškos vakarienės ir dovanos. Įsimylėjusiems svarbiau meilės atributika, o ne mylimas žmogus. Kas gali toleruoti tokį šou kaip „Keičiu žmoną“ , arba tik susipažinus bėgti į viešbutį, kur paklota dvigulė lova? Taip gyventi kai kurių televizijos šou laidų vedėjai moko mūsų tautą! Ar tai priimtina katalikiškam kraštui? Besaikis girtuokliavimas, vaikų nepriežiūra ir patyčios, mušimas. Girtuoklės alkoholiu „ramina“ kūdikius, kurie užmiega amžinu miegu. Kiek Lietuvos vaikų negalėjo Motinos dienos proga pasveikinti mamų, nes jų net nematę auga vaikų namuose...

Dabar išnyko sąvokos: dora, gera, skaisti mergaitė. Ieškoma tik seksualumo, seksualios merginos. O seksualumas suprantamas atvirai demonstruojant nuogą kūną, grubų elgesį, nesuprantamu žargonu „pagražintą“ kalbą.

Susėskime visa šeima už stalo ir pagalvokime, ką mes kiekvienas galime padaryti, kad mūsų šeimoje būtų gera, ramu, kad vaikai į šeimą sugrįžtu kaip į uostą, kuris saugo nuo gyvenimo pavojų ir audrų.

Popiežius Jonas Paulius II savo studijoje „Meilė ir atsakomybė“ ypač išryškino tai, kad meilė negali būti suvokiama kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti – garantuoti pasiturimą gyvenimą ar gerą kasdienę nuotaiką. Ji turėtų būti suvokiama kaip tikslas pats sau. Mums, katalikiškam kraštui, šios Popiežiaus mintys yra priimtinos ir vertingos.

O.ŠULCIENĖ,
Lietuvos krikščionių demokratų
Kėdainių skyriaus pirmininkė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija