| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Liūdna diena Prancūzijai ir Europai Petras KATINAS
Visas senasis Europos žemynas sulaikęs kvapą laukė, kaip Prancūzijoje pasibaigs istoriniu pavadintas visuotinis referendumas dėl pritarimo Europos Konstitucijai, kurios vienas pagrindinių kūrėjų buvo ankstesnis Prancūzijos prezidentas Žiskaras dEstenas. Be to, kaip tik Prancūzija buvo didžiausia Europos Sąjungos įkūrimo iniciatorė. Kelis mėnesius prieš referendumą nuolat vyko sociologinės apklausos, kurių rezultatai iki pat paskutinės dienos buvo visai nedžiuginantys. Pagal tų apklausų rezultatus, daugiau kaip pusė iš 41 mln. 700 tūkst. prancūzų rinkėjų buvo nusiteikę balsuoti prieš Europos Konstituciją. Prancūzijos sostinė Paryžius, artėjant referendumo dienai gegužės 29-ajai, priminė vos ne revoliucijos apimtą miestą. Nuolat vyko mitingai, piketai, demonstracijos. Ypač aktyvūs buvo Europos Konstitucijos priėmimo priešininkai. Jų gretose buvo kraštutiniai dešinieji, komunistai, anarchistai, įvairūs vadinamieji antiglobalistai, feministės bei panašūs. Nuo tų plakatų gausybės raibo akys. Beje, ir didžiausių partijų valdančiosios centro dešinės UMP ir pagrindinės opozicinės partijos, nors ir pasisakiusios už Konstitucijos patvirtinimą, nariai nebuvo vieningi. Jose irgi atsirado vadinamųjų disidentų, atvirai raginusių balsuoti prieš. Palaikyti pasisakančiųjų už ES Konstituciją buvo atvykę Ispanijos premjeras ir Vokietijos kancleris, didelė grupė europarlamentarų iš įvairių Europos šalių tiek senųjų, tiek naujokių. Aiškiai norėdami pademonstruoti Konstitucijos patvirtinimo šalininkams savo paramą, aukštieji Vokietijos Bundestago (parlamento) rūmai Bundesratas referendumo Prancūzijoje išvakarėse ratifikavo Europos Konstituciją. O Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas referendumo išvakarėse kreipėsi į tautiečius per televiziją bei radiją ir ragino nepadaryti didžiausios istorinės klaidos bei balsuoti ne tik už savo, bet ir už vaikų bei vaikaičių ateitį. Deja, niekas nepadėjo. Praėjusio pirmadienio rytą, suskaičiavus daugiau kaip 85 proc. rinkėjų balsų, tapo aišku, kad visos viltys žlugo. Už Europos Konstituciją balsavo 44 proc., prieš 56 proc. rinkėjų. Taigi apklausų rezultatai pasitvirtino beveik šimtu procentų. Buvo prognozuojama, kad prieš Konstituciją balsuos 53-56 proc. prancūzų rinkėjų. Kokie gi buvo pagrindiniai Europos Konstitucijos priešininkų argumentai? Pirmiausia gąsdinimai, jog priėmus ES Konstituciją bus suduotas smūgis prancūzų kultūrai ir kalbai, įsigalės anglosaksiškas bleirizmas. Tai aiški užuomina į Didžiosios Britanijos premjerą Tonį Bleirą, kuris neva išdavė tradicinę leiboristų socialinę politiką ir pasuko liberalizmo keliu. Antra, teigta baimė, kad, pradėję gyventi pagal Europos Konstituciją, prancūzai neteks daugelio socialinių garantijų. Jau dabar aktyviai protestuojama prieš vyriausybės planuojamą valstybės biudžeto įvairių socialinių išmokų mažinimą bei darbo savaitės, kuri dabar Prancūzijoje siekia 35 valandas, ilginimą. Pagaliau buvo mesta Turkijos korta. ES nusprendus pradėti derybas dėl šios didelės šalies priėmimo į ES, pradėta eskaluoti baimė, kad Prancūziją užplūs musulmonai, kurių ir taip šalyje yra labai daug. Pagaliau Konstitucijos priešininkai neslėpė, jog jie nepatenkinti ES naujokėmis iš Rytų ir Vidurio Europos, kurios esą senųjų turtingų ES valstybių žmonių sąskaita siekia pakelti savo gerovę, o pigi darbo jėga šalyse naujokėse atims darbo vietas iš prancūzų. Negalima pamiršti ir dar vienos referendumo pralaimėjimo priežasties tai siekis savotiškai nubausti prezidentą Ž.Širaką ir dabartinę vyriausybę už faktiškai nekylančią ekonomiką, augantį nedarbą, pasiekusį daugiau nei 10 proc. Derėtų priminti, kad naujose ES šalyse pernelyg maži mokesčiai, pigi darbo jėga, todėl Prancūzijos pramonininkai perkels gamybą į tas valstybes. Taigi argumentų, kuriais buvo sumaniai spekuliuojama, Konstitucijos priešininkai turėjo daugiau negu reikia. Visa tai ir sukėlė gerokai padidėjusį rinkėjų aktyvumą. Prie balsadėžių atėjo kur kas daugiau rinkėjų nei per 1992 metų referendumą pritariant Maastrichto sutarčiai, t.y. dėl bendros ES valiutos euro įvedimo. Balsavo per 70 proc. balso teisę turinčių rinkėjų. Daugelis ES valstybių politikų referendumo rezultatus Prancūzijoje įvertino kaip tragediją ne tik pačiai Prancūzijai, bet ir visai Europai. Pats Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas, vos paaiškėjus pirminiams balsavimo rezultatams, pareiškė, kad Prancūzijai nuo šiol bus labai sunku apginti šalies interesus ES viduje. Be abejonės, panašus dalykas gali pasikartoti ir Olandijoje, kurioje referendumas dėl pritarimo ES Konstitucijai įvyks šiandien birželio 1 dieną. Būgštaujama, kad referendumo Prancūzijoje ir Olandijoje pralaimėjimo atveju jomis gali pasekti ir kitos valstybės. Tarp tokių minimos ir naujosios ES šalys Lenkija ir Čekija. Kaip žinoma, norint, jog ES Konstitucija įsigaliotų jau 2006 metais, už ją turi balsuoti visų 25 ES šalių gyventojai arba referendumuose, arba ją ratifikuotų valstybių parlamentai. Tai kas gi toliau? To prognozuoti nesiima niekas. Yra keli variantai. Blogiausias jų ES žlugimas, ką prognozuoja pesimistai. Kitas variantas ES, bent jau kol kas, gyvens pagal daugelio kritikuojamą kaip labai sudėtingą Nicos sutartį, kuri buvo nepritaikyta išsiplėtusiai ES. Be abejo, iškils ir euro įvedimo problema šalyse naujokėse, jau nekalbant apie tolesnę ES plėtrą. Bet blogiausia, kad neišvengiamai sumažės ES fondų investicijos į naujas ES valstybes. Gali atsitikti net taip, jog ES suskils mažiausiai į dvi dalis: senosios ir naujosios. Tokiu atveju naujokės nukentėtų labiausiai, ir visos viltys, pasinaudojus finansine ES parama, žlugs. Kita vertus, aišku, kad Prancūzija praranda savo, kaip vedančiosios ES šalies, vaidmenį. Samprotavimai, kad Prancūzijoje gali būti surengtas pakartotinis referendumas, bent jau artimiausiu metu nerealus. Pernelyg triuškinanti ES Konstitucijos priešininkų pergalė. Birželį aukščiausiojo lygio ES šalių vadovai turėtų bandyti spręsti, kaip gyventi toliau Europos Bendrijai. Bet jau dabar aišku, jog lengva nebus. Pirmiausia gali gerokai kristi bendros valiutos euro kursas. Ir ne tik JAV dolerio atžvilgiu. Tokiu atveju neigiamų pasekmių gali susilaukti ir Lietuva, susiejusi lito kursą su euru. Taigi Europos Sąjungą ištiko rimta krizė. O pats Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas, atmetęs ultradešiniųjų lyderio Le Peno reikalavimą išeiti į atsargą, t.y. atsistatydinti, pranešė, kad vyriausybėje artimiausiu metu bus permainų. Jau žinoma, kad atsistatydins gana nepopuliarus visuomenėje premjeras Rafarenas ir kai kurie ministrai.
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |