Atnaujintas 2005 birželio 3 d.
Nr.43
(1344)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Be sekmadienio negalime gyventi

Popiežiaus Benedikto XVI dalyvavimas Eucharistijos kongrese Italijoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
sekmadienį atliko
savo pirmąją kelionę
į pietinį Italijos Bario miestą
EPA-ELTA nuotraukos

Popiežius Benediktas
XVI sekmadienį Baryje
aukojo Devintinių iškilmės
šv. Mišias, kuriomis buvo
uždarytas Italijos 24-asis
nacionalinis Eucharistijos
kongresas

Popiežius Benediktas XVI
sekmadienį atliko savo
pirmąją kelionę į pietinį
Italijos Bario miestą,
kur jį sutiko tūkstančiai
maldininkų

Popiežius Benediktas XVI
Baryje aukoja Devintinių
iškilmės šv. Mišias,

Labai prasminga, kad popiežius Benediktas XVI savojo pontifikato pirmąją apaštalinę kelionę Italijoje šiais Eucharistijos metais skyrė Kristaus Kūnui ir Kraujui pagarbinti. Gegužės 29 dieną šalies pietiniame Bario uostamiestyje jis vadovavo Devintinių iškilmės šv. Mišių aukai, kuriomis buvo uždarytas savaitę trukęs Italijos 24-asis nacionalinis Eucharistijos kongresas. „Aš noriu dalyvauti toje baigiamojoje Eucharistijos celebracijoje ir atiduoti pagarbą Kristui Jo meilės sakramente, tuo sustiprindamas bendrystės ryšį, kuris sieja šv. Petro įpėdinį su Italijos Bažnyčia ir jos ganytojais“, - rašė Šventasis Tėvas savo vikarui Romos vyskupijai kardinolui Kamilui Ruiniui, kuris taip pat yra Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas.

Kankinystė dėl Viešpaties dienos

Italijos Eucharistijos kongreso tema „Be sekmadienio negalime gyventi“ yra pakartojimas žodžių, kuriuos prieš savo mirtį drąsiai ištarė 49 kankiniai iš Abitenės miesto, senosios Romos imperijos pakraščio provincijos, vadinamos „prokonsuliarinė Afrika“ (dabar Tuniso teritorija), 303 metais patyrę imperatoriaus Diokletiano krikščionių persekiojimus. Jis buvo įsakęs surasti ir sunaikinti visus krikščionių šventuosius tekstus, nugriauti maldos namus, uždrausti liturginį apeigų celebravimą net ir privačiose patalpose. Nepaklusdama šiam imperatoriaus nurodymui, 49 krikščionių grupė susirinko švęsti sekmadienio Eucharistijos į vieno savo bendruomenės nario namus. Jie buvo suimti, pristatyti į prokonsulo (provincijos administratoriaus) rezidenciją, tardomi, kankinami, nuteisti mirti. Tarp kankinių liudijimų, kuriuos priminė Vatikano laikraštis „L’Osservatore Romano“, buvo kankinio šv. Emerito atsakymas į prokonsulo Amelino priekaištus dėl nepaklusnumo. „Sine dominico non possumus“ („Be sekmadienio negalime gyventi“)“, - drąsiai atsakė šv. Emeritas, pabrėždamas supratimą, jog sekmadienio šv. Mišių auka yra krikščioniškojo identiteto pagrindas.

Eucharistijos kongreso rengėjai, komentuodami šiuos Abitenės kankinių liudijimus, primena lotyniškojo termino „dominicum“ trigubą prasmę. Pirmiausia jis reiškia Viešpaties dieną, sekmadienį, taip pat krikščionio tikėjimą Viešpaties prisikėlimu bei Jo nuolatinį buvimą Eucharistijoje.

Popiežius Benediktas XVI, Baryje aukotų šv. Mišių homilijoje sekmadienį pavadinęs „savaitinėmis Velykomis“, taip pat teigė, kad Viešpaties dienos šventimas yra „krikščionių bendruomenės tapatumo išraiška bei jos gyvenimo ir misijos centras“. Jis sakė, kad už savo drąsą rinktis sekmadienį Eucharistijos celebravimui 49 Abitenės krikščionys patyrė žiaurius kankinimus ir savo tikėjimą patvirtino kraujo praliejimu. „Jie žuvo, tačiau jų mirtis buvo pergalinga: mes šiandien juos primename prisikėlusio Kristaus garbėje“, - kalbėjo popiežius Benediktas XVI.

Šių dienų „dvasios dykumos“

Šventasis Tėvas savo homilijoje, kurios atidžiai klausė daugiau kaip 200 tūkstančių Eucharistijos kongreso dalyvių, taip pat priminė, jog ir XXI amžiaus krikščionims yra aktualus Abitenės kankinių liudijimas. Šių dienų Kristaus išpažinėjai taip pat patiria diskriminaciją ir persekiojimus ateistinio komunizmo bei radikaliojo islamizmo režimų valdomose šalyse. Štai balandžio 23 dieną per pasaulį nusirito žinia, kad Saudo Arabijos policija suėmė 40 šalyje dirbusių pakistaniečių katalikų, kurie privačiose patalpose buvo susirinkę celebruoti sekmadienio Eucharistijos. Saudo Arabijoje, nusižengiant tarptautiniams žmogaus teisių reikalavimams, draudžiama vieša ar privati bet kokios religijos, išskyrus islamą, praktika. Beje, Pakistano valdžia, kuri taip pat vykdo radikaliojo islamizmo politiką šalyje gyvenančių krikščionių mažumos atžvilgiu, visiškai nepasmerkė Saudo Arabijos policijos veiksmų ir nepareikalavo išlaisvinti savo piliečių.

Popiežius Benediktas XVI homilijoje pabrėžė, kad tikėjimui dabar iškilę ir kitų pavojų, kai dvasiniu atžvilgiu šių dienų pasaulį, ypač Vakarų visuomenę, labiau „charakterizuoja šėlstantis konsumerizmas, religinis abejingumas, nuo antgamtiškumo atsiribojęs sekuliarizmas“. Šios sąlygos visuomenei sukuria tokią dvasinę dykumą, kuri savo baisumu panaši į tą „dykumą“, kurią turėjo pereiti Izraelio tauta, išsivadavusi iš Egipto nelaisvės. Žengiant per dvasinės tuštybės dykumą Dievas siūlo krikščionims Eucharistiją, kaip naująją maną. „Įsikūnijęs Dievo Sūnus tapo Duona ir todėl lieka maistu žmonėms, keliaujantiems į pažadėtąją dangiškąją žemę“, - aiškino Šventasis Tėvas.

Mums reikalinga ši Duona dorojantis su kelionės sunkumais bei išsekimu, ir sekmadienio, Viešpaties dienos, šventimas yra tinkamiausia proga gauti tą pastiprinimą iš gyvybės Viešpaties. „Sekmadienio šventimo nurodymas nėra paprasta pareiga, kuri būtų primesta iš išorės, - sakė Popiežius. – Dalyvavimas sekmadienio celebracijoje ir maitinimasis Eucharistijos duona yra poreikis krikščionims, kad jie gautų būtinos energijos savojoje kelionėje“. Benediktas XVI taip pat teigė, kad ši kelionė, laikantis Dievo įstatymų, nėra atsitiktinė ar savavališkas sprendimas, bet įrašyta pačioje žmogaus prigimtyje. Eiti žmogui tuo keliu, vadinasi, įprasminti save, o išsukti iš jo – savęs praradimą.

Be to, dėl Eucharistijos sakramento Dievas žmonių nepalieka vienišų šioje išbandymų kupinoje kelionėje. „Jis yra su mumis, dar daugiau, Jis nori dalytis mūsų likimu mus priimdamas“, - kalbėjo Šventasis Tėvas ir priminė Viešpaties žodžius: „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje ir aš jame“ (Jn 6, 56). Jis kvietė tikinčiuosius iš naujo atrasti „krikščioniškojo sekmadienio“ šventimo džiaugsmą, nes dalyvavimas Eucharistijoje, „pasaulio atnaujinimo sakramente“, yra didelė privilegija.

Eucharistija – vienybės sakramentas

Lankydamasis Bario mieste, kuris yra žinomas kaip Italijos ekumenizmo centras ir kur yra saugomas stačiatikių labai gerbiamos IX amžiaus šventojo Myros (Mažoji Azija) vyskupo Mikalojaus relikvijos, Popiežius rado progą vėl priminti svarbų krikščionių vienybės klausimą. Jis sakė, kad vienas ir tas pats Kristus yra eucharistinėje duonoje bet kurioje pasaulio vietoje, todėl „mes galime susitikti su Juo tik kartu su visais kitais, mes galime vertingai Jį priimti tik vienybėje“. Eucharistija skatina krikščionis atsisakyti tarpusavio pykčių, priešiškumo ir siekti sutarimo, supratimo, kiek įmanoma, atleidimo ir dosnumo.

Šventasis Tėvas priminė savotišką paradoksą: Eucharistija yra „vienybės sakramentas“, tačiau krikščionių pasidalijimas iškilęs būtent šios sakramentinės vienybės atžvilgiu, nes jie negali drauge dalyvauti eucharistinėje aukoje. Kita vertus, turint Eucharistijos pastiprinimą yra tvirtesnis pagrindas ir paskata siekti visiškos krikščionių vienybės, kurios taip karštai troško pats Jėzus.

„Būtent čia, Baryje, kur yra laikomos šv. Mikalojaus relikvijos, susitikimų ir dialogo su Rytų broliais krikščionimis vietoje, aš noriu patvirtinti savo norą prisiimti kaip esminį įsipareigojimą darbuotis visomis savo jėgomis atstatant visišką ir regimą visų Kristaus išpažinėjų vienybę“, – sakė popiežius Benediktas XVI.

Jis taip pat pakartojo tai, ką jau buvo sakęs balandžio 25 dienos susitikime su kitų krikščioniškų konfesijų atstovais, būtent, kad ekumeninio dialogo sėkmei „gerų sentimentų nepakanka“, kad reikalingi konkretūs žingsniai vienybės kelyje. Šventasis Tėvas pakvietė ryžtingai žengti „tuo dvasinio ekumenizmo keliu, kuris per maldą atveria duris Šventajai Dvasiai, kuri tik viena gali atstatyti vienybę“.

Baryje vykusiame Italijos Eucharistijos kongrese, be kitų, buvo ryškus ir ekumeninis aspektas. Kaip svečiai ir diskusijų apie krikščionių vienybės perspektyvas dalyviai kartu buvo ir Rusijos stačiatikių bei Suomijos liuteronų hierarchai. Kongrese kalbėjęs Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis, be kita ko, pasiūlė Baryje surengti jungtinį katalikų ir stačiatikių vyskupų susitaikymo sinodą. Jis priminė, kad kaip tik Baryje lotynų ir graikų vyskupai buvo susitikę 1098 metais, tai yra praėjus jau keliems dešimtmečiams po didžiosios 1054 metų Vakarų ir Rytų krikščionybės schizmos.

Kardinolas V.Kasperis sakė, jog galima turėti vilties, kad toks susitaikymo sinodas įvyks 2098 metais, tai yra minint pirmojo susitikimo Baryje 1000-ąsias metines. Bet reikia siekti, kad toks susitaikymo sinodas įvyktų anksčiau, nelaukiant XXI amžiaus pabaigos, ir naujasis pontifikatas teikia vilties, kad šie lūkesčiai nėra utopija. Svarbiausias tikslas – siekti eucharistinės vienybės, ir ypač tai svarbu gaivinant krikščioniškąsias Europos šaknis, nes „eucharistinė Duona yra Duona krikščioniškajai kultūrai išlikti Europoje“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija