Atnaujintas 2005 birželio 8 d.
Nr.44
(1345)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Buvo teatro geroji dvasia

Žymaus kino, teatro aktoriaus ir režisieriaus Vaclovo Blėdžio 85-mečiui pažymėti jo talento gerbėjai rinkosi į Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos J.Miltinio palikimo studijų centrą. Minėjime dalyvavo V.Blėdžio žmona Nijolė ir sūnus Leonas, J.Miltinio dramos teatro aktoriai. Veikė dokumentų paroda „V.Blėdžiui-85“.

V.Blėdis buvo nepaprasta asmenybė. Per 80 vaidmenų teatre, 60 režisuotų spektaklių, dešimtys atliktų vaidmenų kino juostose – toks jo kūrybinis palikimas. Vidurinioji karta puikiai prisimena aktoriaus išraiškingai atliktą Samoduko vaidmenį A.Vienuolio pjesėje „Prieblandoje“. Pasižiūrėti vien jo vaidinimo vykdavo žiūrovai iš sostinės ir iš tolesnių kraštų. Samoduką V.Blėdis suvaidino 370 kartų. Per savo netrumpą gyvenimą aktorius buvo 3500 spektaklių dalyvis.

Minėjimo dalyviai didįjį aktorių vadino mažybiniu vardu – Vaciu, Vaceliu. Toks jis išliko jų atmintyje. Kolegoms V.Blėdis buvo kaip teatro geroji dvasia. Mirus vienos aktorės labai artimam žmogui, V.Blėdis laukė jos grįžtančios iš gastrolių teatro skverelyje, kad ją galėtų bent paguosti. Rašytojas eseistas vilnietis Tomas Sakalauskas neslėpė, jog tiktai šio žmogaus dėka jis galėjo parašyti ir išleisti dvi knygas apie maestro J.Miltinį. Viena panevėžietė prisiminė, kaip ją, tuomet medicinos mokyklos moksleivę, verkiančią, kad negavo bilieto į spektaklį, prie teatro užklupo nedidukas vyras. Sužinojęs tokią jos „bėdą“, teatro kasininkei liepė surasti vietos ant grindų. „Mergyte, tau pasisekė, kad sutikai mūsų teatro sielą“, – šiltai moksleivei tarė moteris.

Nedaug kas žino, jog V.Blėdis buvo ir puikus skaitovas. Jis ypač mėgo skaityti Vytautą Mačernį, asmeniškai poetą pažinojo, nors tarp jų buvo didokas metų skirtumas. Aktorius Rudolfas Jansonas minėjime deklamavo vieną V.Mačernio eilėraštį.

Nuostabiai šiltai V.Blėdį prisiminė jo sūnus Leonas. Vienos aukštosios mokyklos filosofijos specialybės trečiakursis teigė: ką sužinojo iš tėvo, su tokiomis tiesomis dabar gali susidurti skaitydamas S.Šalkauskį ar A.Maceiną.

Nijolė Blėdienė neslėpdama ašarų pasakojo, koks puikus buvo jos vyras. Gimus sūnui, ji keleriems metams užmiršo kelią į parduotuves, nežinojo jų prekių kainų. Gydytojos profesiją turinti moteris prisiminė ir šypseną sukeliantį faktą. Išgirdo ji, iš ko žydai gamina valgius šv. Kalėdoms. Sugalvojo jų turėti pati. Susipirko tuo metu sunkiai gaunamus reikalingus maisto produktus. Po kiek laiko jų neberado, bet išvydo vyrą ir sūnų laimingai besišypsančius ir beglostančius pilvus. Nebūnant Nijolei namuose, abu jie padarė maisto produktų „reviziją“.

Kalbėjusi G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė nebijojo iškloti tiesos, jog be V.Blėdžio paramos Panevėžys nebūtų turėjęs nei J.Miltinio palikimo studijų centro, nei šios galerijos.

Atėjusiuosius pagerbti aktoriaus ir režisieriaus bei Panevėžio garbės piliečio V.Blėdžio šviesaus atminimo jaudino tai, kodėl niekas iš miesto savivaldybės nesiteikė ateiti į minėjimą.

Bronius VERTELKA

Panevėžys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija