Atnaujintas 2005 birželio 10 d.
Nr.45
(1346)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Gyvybė nėra balsavimo objektas

Mindaugas BUIKA

Tvirti Italijos įstatymo reikalavimai

Tarp daugelio pastaruoju metu įvairiose Europos šalyse rengiamų referendumų, Bažnyčia ir gyvybės gynėjai su dideliu suinteresuotumu laukia birželio 12-13 dienomis Italijoje vyksiančios piliečių visuotinės apklausos baigties dėl griežtai dirbtinį apvaisinimą (in vitro) ribojančio ir eksperimentus su žmogaus embrionais draudžiančio įstatymo likimo. Italų vyskupai paragino tikinčiuosius susilaikyti nuo balsavimo, taip pasakant dvigubą „ne“ ne tik pačiam krikščioniškajam mokymui prieštaraujančiai metodikai, bet ir siekiams dar labiau „pabloginti“ esamą įstatymą, kuris yra vienas labiausiai ribojančių minėtas procedūras pasaulyje.

Įstatymas, žinomas „Nr. 40“ pavadinimu, Italijos parlamente įvairioms partijoms priklausančių katalikų politikų balsais buvo priimtas praėjusių metų vasarą ir užbaigė iki tol šalyje buvusią „laukinių Vakarų“ situaciją, kai nebuvo jokių įstatyminių normų dirbtiniam apvaisinimui reguliuoti. Tarp daugelio žinomų piktnaudžiavimų, vyko tikra „prekyba“ kiaušialąstėmis – šiam tikslui į Italiją buvo gabenamos moterys net iš Rytų Europos – ir spermatozoidais. O vienu atveju buvo impregnuota ir pagimdė kūdikį netgi 65 metų sulaukusi moteris.

Įstatymas „Nr. 40“ apribojo dirbtinį apvaisinimą, leisdamas jį tik sutuoktinių poroms ir tik toms šeimos moterims, kurios yra potencionaliai vaisingos, tai yra nepasiekusios menopauzės laikotarpio. Draudžiama naudoti donorų ovules ir spermatozoidus; vienoje dirbtinio apvaisinimo procedūroje galima pradėti ne daugiau kaip tris embrionus, kurie visi turi būti implantuoti į motinos gimdą. Taigi Italijoje negalėjo likti vadinamųjų „perteklinių embrionų“, kurie paprastai yra užšaldomi ir skiriami eksperimentams, įskaitant ir kamieninių ląstelių išgavimą sunkioms ligoms gydyti.

Italijoje bet kokie eksperimentai su žmogaus embrionais buvo uždrausti, nes minėto įstatymo „Nr. 40“ pirmasis straipsnis skelbia, jog embrioninis kūdikis nuo pradėjimo momento įgyja visas asmens teises. Taip pat yra draudžiama embrionų diagnostika, o tie embrionai, kurie buvo užšaldyti prieš įstatymo priėmimą ir kurių biologiniai tėvai nėra žinomi, gali būti „adaptuoti“ šeimų, kurios atitinka minėtus įstatymo reikalavimus.

Nors įstatymas „Nr. 40“ nevisiškai atitinka Bažnyčios mokymo, kuris atmeta beveik bet kokį dirbtinį apvaisinimą, nes kūdikis turi būti pradėtas tik lytiniu aktu ir tik santuokoje, tačiau italų vyskupai remia griežtai dirbtinio apvaisinimo tvarką reguliuojantį minėtą įstatymą, kaip pirmą žingsnį į pradėtos gyvybės ir šeimos institucijos apsaugą. Beje, įstatymas „Nr. 40“ numato gana griežtas sankcijas už jo nuostatų pažeidimą – nuo 300 tūkstančių iki vieno milijono eurų baudas bei 20 metų kalėjimo bausmę.

Bažnyčia kviečia nedalyvauti referendume

Tačiau liberalieji Italijos visuomenės sluoksniai šiame įstatyme įžiūri pernelyg griežtus apribojimus, kurie trukdo nevaisingoms šeimoms pradėti kūdikį, o mokslininkams – išgauti embrionų kamienines ląsteles medicinos tyrimams. Kai kurių politinių jėgų pastangomis – daugiausia čia pasidarbavo antikatalikiškomis nuostatomis žinoma Marko Panelos vadovaujama Radikalų partija, taip pat Fausto Bertinočio vadovaujami komunistai – pavyko surinkti pakankamą kiekį Italijos piliečių parašų, kad būtų surengtas referendumas dėl minėto įstatymo griežtų nuostatų atšaukimo ar pakeitimo.

Pagal Italijoje veikiančius teisinius reikalavimus, kad referendumo rezultatai būtų galiojantys, reikalinga, jog balsavime dalyvautų 50 proc. plius vienas visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Italijos vyskupų konferencijos pirmininko kardinolo Kamilo Ruinio nuomone, susilaikymas nuo balsavimo taptų geriausiu tikinčiųjų nuomonės parodymu: tai garantuotų, kad įstatymo „Nr. 40“ nuostatos nebūtų peržiūrimos, o kartu būtų pabrėžta, jog moralės klausimai, ypač dėl žmogaus gyvybės, negali būti sprendžiami prie balsavimo dėžių. Anot kardinolo K.Ruinio, balsavimo boikotas šiuo atveju nereiškia atsisakymo vykdyti pilietines pareigas, o tik yra „stipresnis ir efektyvesnis būdas pasipriešinti referendumui“, kurį primetė antikrikščioniškos jėgos.

Venecijos patriarchas (arkivyskupas) kardinolas Andželas Skola, kalbėdamas neseniai vykusiame Italijos Eucharistijos kongrese, taip pat pabrėžė, kad yra visiškai teisėta katalikams susilaikyti nuo dalyvavimo referendume, kai sprendžiami svarbieji gyvybės apsaugos klausimai. „Demokratija nepasitarnauja milijonams žmonių, kai jų nuomonė dėl tokių sudėtingų problemų yra reiškiama paprastu paženklinimu balsavimo biuletenyje“, – sakė ganytojas.

Milano arkivyskupas kardinolas Dionidžis Tetamancis savo straipsnyje, publikuotame gegužės pabaigoje Vatikano laikraštyje „L’Osservatore Romano“, be užuolankų pabrėžė, kad susilaikymas nuo balsavimo šiame referendume reiškia žmogaus gyvybės gynimo aktą. Jis pažymėjo, jog „tikinčiojo atsakomybė negali apsiriboti asmeniniu prieštaravimu“ dėl „žmogaus embrioninės gyvybės paniekinimo“, bet tai turi būti daroma kiek įmanoma efektyviau. Šiuo atveju tai būtų atsisakymas nuo dalyvavimo referendume, kas leistų išsaugoti dabar veikiantį įstatymą.

Pasauliečių organizacijų ir Popiežiaus parama

Šiuos Italijos ganytojų pareiškimus parėmė katalikų politinės jėgos bei visuomeninės organizacijos, paraginusios boikotuoti netrukus įvyksiantį referendumą. Nacionalinio aljanso – katalikų partijos, įeinančios į valdančiąją dešiniųjų koaliciją, – nariai platino biuletenį, raginantį susilaikyti nuo balsavimo, nes „to prašo Bažnyčia, to prašo mūsų sąžinė ir pradėtos žmonių gyvybės, kurios turi gimti, o ne tapti bandomaisiais gyviais laboratorijoje“. Iškėlusios šūkį „La Vita Non Si Vota!“ („Gyvybė neturi būti pateikta balsavimui“), šios grupės rengė atitinkamas konferencijas bei viešuosius debatus dėl įvairių referendumo aspektų.

Italijos tėvų sąjūdžio vadovas Vitorijus Džervazijus pabrėžė, kad įstatymas „Nr. 40“ gina pradėto vaisiaus ir prigimtinių šeimų teises, o referendumo siūlytojai nori panaikinti šias garantijas. „Todėl atsisakydami balsuoti mes sakome dvigubą „ne“ tiems, kurie nori manipuliuoti žmogaus gyvybe ir kurie naudoja šį (referendumo) mechanizmą tokiais jautriais klausimais, – aiškino V.Džervazijus. – Kada demokratinė sistema šitaip pažeidžia gyvybę, geriausias dalykas, kurį galime padaryti, – tai likti namuose nebalsavę“.

Ypač aktyviai balsavimą būsimajame referendume kampaniją vedusio ir katalikus intelektualus subūrusio Mokslo ir gyvybės komiteto pirmininkė medicinos istorijos profesorė Paola Beneti pažymėjo, kad „tokios svarbos klausimai, kurie apsprendžia mokslo ir gyvybės ateitį, turi būti sprendžiami ne šiuo (referendumo) keliu“. Jos nuomone, nedalyvavimas referendume parodytų ne tikinčiųjų abejingumą, bet aiškiai išreikštą nusistatymą. P.Beneti priminė, jog Katalikų Bažnyčia tokiomis rekomendacijomis tikintiesiems tęsia nepaliaujamas pastangas – „ginti gyvybę ir pagrindines žmogiškojo orumo vertybes“.

Paramą Italijos Bažnyčios pozicijai dėl referendumo pareiškė ir popiežius Benediktas XVI. Gegužės 30 dieną vykusiame susitikime su Italijos episkopato nariais Šventasis Tėvas pagyrė vyskupus už jų triūsą „nušviesti ir paaiškinti katalikų ir visų piliečių pasirinkimą“ artėjančio referendumo akivaizdoje. Tokie jų veiksmai yra „pastoracinio rūpesčio ženklas dėl kiekvienos žmogiškosios būties, kuri niekada negali būti sumenkinta iki priemonės, bet visada yra tikslas“, kaip mus moko Jėzaus Kristaus Evangelija ir sveika išmintis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija