Atnaujintas 2005 birželio 15 d.
Nr.46
(1347)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Bažnyčios istorija griauna stereotipus apie Lietuvos valstybingumą

Lietuvos Bažnyčios istorijos
pristatyme (iš kairės): kardinolas
Audrys Juozas Bačkis, mokslininkas
Sigitas Narbutas ir vyskupas
Jonas Boruta Valdo Kopūsto
(ELTA) nuotrauka

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto pastangomis į lietuvių kalbą išversta ir išleista pirmoji Lietuvos Bažnyčios istorija – XVII amžiaus viduryje Alberto Vijūko-Kojalavičiaus lotyniškai parašyta knyga „Įvairenybės apie Bažnyčios būklę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje“.

Pasak dvitomio sudarytojo Dariaus Kuolio, ši istorija buvo pirmas veikalas, aprašantis Lietuvos Bažnyčios praeitį nuo seniausių laikų iki XVII amžiaus vidurio – jėzuito, Vilniaus universiteto profesoriaus, rektoriaus A.Kojalavičiaus dienų. “Šiandien A.Kojalavičius įdomus dėl daugeriopo požiūrio. Visų pirma būdamas valstybininkas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patriotas jis Bažnyčios istoriją nagrinėjo iš valstybės pozicijų, – sakė D.Kuolys. – Įdomu tai, kad šioje istorijoje įvairių tikybų lietuviai traktuojami kaip vienos valstybės Bažnyčia – autoriaus žvilgsnis apima ir stačiatikius, ir liuteronus, ir kalvinistus, ir unitus“. Leidinio sudarytojas pažymėjo, kad A.Kojalavičius šiame veikale aktualizuoja Kijevo Rusios tradiciją – jos šventieji istorijoje tampa Lietuvos globėjais ir šventaisiais. Taip pat knygose daug dėmesio skiriama kultūros istorijai. Jėzuitų vienuolis gyvai aprašo šventąsias Lietuvos vietas, bažnyčias, vienuolijas, asmenybes, vyskupus, konfesijų susidūrimus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taip pat vardijami mecenatų, hierarchų nuopelnai Bažnyčiai ir valstybei, pasakojama apie paprastų ir didžių žmonių šventumą, ydas.

A. Kojalavičius (1609-1677) – žymiausias baroko laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorikas, jėzuitas, plačiausiai žinomas kaip dvitomio „Lietuvos istorija“ autorius.

Pirmoje knygos „Įvairenybės apie Bažnyčios būklę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje“ dalyje skelbiami du garsaus istoriko kūriniai – XVII amžiuje viduryje išleistas veikalas apie 1648 ir 1649 metų žygius prieš Zaporožės kazokus, kurį išvertė Sigitas Narbutas, ir Dariaus Antanavičiaus verstas „Radvilų metraštis“, kuriame glaustai išdėstyti šviesiausiosios kunigaikščių Radvilų giminės darbai.

Pagal Eltą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija