|
Gyvenimas yra gražus
Petras KATINAS
Ko jau ne ko, o anekdotinių situacijų dabartinėje valdžioje nors rieškučiomis semk. Apie tyrimus vaizduojančias Seimo laikinąsias komisijas, tiriančias ūkio ministro žygdarbius, jau net nėra reikalo kalbėti. Puikiai žinoma, kad iš to komisijų darbo išeis tik šnipštas. Yra dar juokingesnių dalykų. Štai neseniai Vilniuje įvykusio Europos verslo kongreso programoje buvo išspausdinta (aišku, rusų kalba) darbotvarkė, kurioje buvo pažymėta, jog sveikinimo žodį ir apie Lietuvos integraciją Europos Sąjungoje skaitys Lietuvos ministras pirmininkas
Viktoras Uspaskichas! Tiesa, nežinia, kodėl tas Vilniaus kongresas buvo pavadintas Europos, jeigu net šio renginio darbotvarkę rašė šio kongreso direktorių valdybos narys Dmitrijus Kuročkinas, o Maskvoje kongreso direktorių patvirtino valdybos pirmininkas Viktoras Borodajus. Pagaliau pagrindinį pranešimą irgi padarė Rusijos Gazprom valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris. Kurgi čia Europa? Beje, tikrasis (bent jau kol kas) premjeras A.Brazauskas nė kiek neįsižeidė, kad bičiuliai rusai jo pareigybę suteikė V.Uspaskichui. Esą tai menkniekis, į kurį neverta kreipti dėmesio. Turbūt mano, jog anksčiau ar vėliau tokia rotacija įvyks. Kol kas Premjero tokie pokštininkai nejaudina. Mat svarbiausia, anot A.Brazausko, buvo jo bendravimas su Gazprom bosu A.Mileriu, su kuriuo ir aptarti labai svarbūs Lietuvos ūkiui klausimai. Aišku, kad aptarė. Juk tai tapo kasdieniu mūsų promaskvietiškos valdžios užsiėmimu. Po to aptarimo A.Mileris pradžiugino Lietuvos žmones pranešdamas, jog netrukus už dujas reikės mokėti mažiausiai trečdaliu daugiau nei mokame dabar. Pats Premjeras paaiškino, kad nieko čia nepadarysi turime tiktai vienintelį dujų tiekėją Gazprom ir privalome besąlygiškai priimti Rusijos koncerno diktuojamas sąlygas. O dėl V.Uspaskicho, paskelbto Lietuvos ministru pirmininku, tai vargu ar tai buvo neapsižiūrėjimo, ar žioplumo išdava. Greičiausiai paleistas bandomasis balionas, žiūrint, kaip į tai reaguos nepakeičiamasis. Reakcija, reikia manyti, visiškai patenkino šio akibrokšto sumanytojus. Kas buvo šio sumanymo autorius, ne taip jau ir svarbu. Ar geras V.Uspaskicho ir A.Brazausko bičiulis Maskvos meras J.Lužkovas, ar koks kitas politinis Kremliaus technologas tai tiktai trečiaeilis dalykas. Juk abu ir ūkio ministras, ir Premjeras yra to paties J.Lužkovo sumanymų klusnūs vykdytojai. Gal jau kas pamiršo, kaip 2003 metais A.Brazauskas su Maskvos meru J.Lužkovu, vienu pagrindinių imperijos atkūrimo šauklių, susitarė pasidalyti žemės sklypais Vilniuje kuriant Rusų kultūros centrą ir Maskvos namus, o Maskvoje statyti Lietuvos prekybos namus ir logistikos centrą. Akivaizdu, kad dėl to prekybos centro Maskvoje ir kilo konfliktas tarp ūkio ministro ir sostinės mero. Kam gi nesinori kontroliuoti tą centrą, o svarbiausia, papildyti savo kišenes? Ir visai nesvarbu, ar Maskvoje tvarkysis Krekenavos firma, ar kokia nors kita su ūkio ministru susijusi bendrovė. Ir dar, anot buvusio Krekenavos firmos vadovo, dabar Seimo nario, nepaliaujančio judinti netgi koalicijos partnerius A.Pekeliūno, tiktai džiaugtis reikia, kad Lietuvoje atsiranda tokių gabių ir apsukrių žmonių, kurie sugeba iš vienos įmonės padaryti dvi ir pasiimti SAPARD pinigus. Antra vertus, skubėti reikia vien todėl, kad, prancūzams ir olandams atmetus referendumuose Europos Sąjungos Konstitucijos projektą, tampa beveik visiškai aišku, jog Europos fondų lauktos finansinės injekcijos pastebimai bus ženkliai apkarpytos. Juk dabar akivaizdu, kad senoji Europa nesirengia dalytis savo ekonomine gerove su tais išsišokėliais iš Rytų. Ir ne vien todėl. Kas gali norėti turėti reikalų su valstybe, kurios valdžia nuolat spjaudo į normalius demokratijos ir politinės moralės standartus.
Deja, tą pavojų supranta, atrodo, tiktai vienas Prezidentas
ir eižėjanti Tėvynės sąjungos bei liberalcentristų opozicija. O
tai, kad ūkio ministras didžiausiais savo asmeniniais ir jo darbiečių
sambūrio, pavadinto partija, priešais nuolat skelbia Tėvynės sąjungą,
labai daug ką pasako. Kaip ir tai, jog už rusų oligarchą mūru stoja
Premjeras irgi. Kad ES pinigus daugiausia tvarkys Ūkio, Finansų
ir Susisiekimo ministerijos taip pat visiems aišku. Gal dar nemaža
dalis nubyrės ir Žemės ūkio ministerijai, tačiau, atrodo, ES naujokėms
Briuselis kaip tik nebenori skirti anksčiau numatyto gana solidaus
žemės ūkio finansavimo. Tad kas gi belieka? Ogi manipuliacijos su
mokesčiais. Štai tiesiog stachanovietišku-buldozeriniu būdu valdančiosios
daugumos balsais Seime prastumtas mokesčių įstatymas, faktiškai
didinantis pelno mokestį (net ir tiems, kuriems buvo žadėta to mokesčio
neįvesti) ir neva nuo 2006 m. liepos 1 d. mažinamas gyventojų pajamų
mokesčio tarifas nuo 33 iki 27 proc. Verslininkai kone vienu balsu
teigia, kad iš tos mokesčių reformos nieko dora neišeis. Tuo labiau
kad jis kažkodėl pridengtas įprastu demagogijos šydu ir pavadintas
laikinuoju socialiniu mokesčiu. Daugelis ekonomistų neabejoja,
jog verslininkai ims slėpti savo pelnus, todėl valstybei vargu ar
pavyks surinkti į biudžetą to mokesčio įplaukų. Būtų kur kas daugiau
naudos naikinti įvairiausias mokesčių lengvatas. Bet juk žinoma,
kas tas lengvatas suteikia. Kalbos, kad pajamos iš naujųjų mokesčių
bus skirtos socialinėms reikmėms, irgi tėra tiktai tradicinis makaronų
kabinimas. Kaip pažymėjo Tėvynės sąjungos frakcijos Seimo narys
Jurgis Razma, tos išgirtosios mokesčių reformos esmė atimti 4
proc. pelno iš verslo ir sukauptas lėšas atiduoti valdininkams.
Užuot svarstę, kaip mažinti valdymo išlaidas, jas didiname,
sakė J.Razma.
Taigi kasdien vis labiau atrodo, kad dabartinė valdančioji
dauguma, siekdama žūtbūt išlaikyti savo tradicinį elektoratą, kaskart
praranda valdymo svertus. Daugelis vykstančių procesų palikti savieigai
arba, paprasčiau tariant, kaip Dievas duos. Nors apie Dievą valdantieji
dabar net nebekalba, ką mėgdavo daryti dar ne taip seniai šalies
vidaus politikoje. Seka klaida po klaidos. Nekreipiama jokio dėmesio
į politikos specialistų įspėjimus, kad valdžia tapo inertiška, o
jos veiksmai betiksliai. Aišku, tam tikrų tikslų esama įtvirtinti
savo asmeninius ir atskirų grupuočių interesus, į visus svarbiausius
postus pasodinti savo žmones, o elektoratą pamaloninti pažadais,
kad, perskirsčius biudžetą, socialinėms reikmėms bus paskirta 45
mln. litų per metus. Bet kam iš tikrųjų atiteks tie pinigai, jau
dabar aišku. Pirmiausia ir taip neblogas pensijas gaunantiesiems.
Kaip ir ištrimituota Premjero ir ministrės V.Blinkevičiūtės geradarystė
nuo liepos 1-osios padidinti pensijas 50 litų. Deja, pasirodo, jog
mažiausias pensijas gaunantys tuos 50 litų matys kaip savo ausis.
Išaiškinta, kad kelti mažiausias pensijas ir sulyginti jas su didesnėmis
būtų neteisinga, nes tai prieštarautų
moralės normoms. Taigi
daugiau gaunantiems daugiau bus ir pridėta. Taip pat kaip ir nuo
2006 metų liepos planuojamas pajamų mokesčio tarifo nuo 33 iki 27
proc. sumažinimas. Iš tiesų tokiu atveju, pavyzdžiui, Seimo nariai
ir kiti gausiai apmokami valdžios žmonės dėl to pajamų mokesčio
sumažinimo įsidės į kišenes tūkstančius, o minimalius atlyginimus
gaunantys vos po šimtą su trupučiu per metus.
Skelbiant apie gyvenimo gerėjimą, kažkodėl nekalbama, jog per metus, palyginti su 2004 metų geguže, maisto produktai pabrango 4,6 proc., vanduo, elektra, kitas kuras 3,7 proc., būsto priežiūra, namų apyvokos įranga 4 proc., sveikatos priežiūra net 7,4 proc., transportas 3,3 proc. Ir taip visur. Pavyzdžiui, paprastam pensininkui toks mėgstamas ir reikalingas produktas kaip varškė jau tampa nebeįperkamas.
© 2005 "XXI amžius"
|