|
Prisimenant
kunigą Kazimierą Vaičionį
 |
|
Kun. Kazimieras Vaičionis
(1921-2002)
|
Man buvo lemta savo kelyje sutikti didžiai
gerbiamą kunigą Kazimierą Vaičionį. Susitikome Vorkutos lageryje
Rudnik. Tai buvo nuostabios sielos, tvirto charakterio asmenybė.
Susitikęs pajutau man dvasiškai artimą žmogų. Kaip ir kunigo, mano
vaikystė ir jaunystė buvo sunkios. Nuo 7-erių metų ganiau svetimą
bandą, tarnavau pas gerą ūkininką, kurio šeimoje išmokau mylėti
Tėvynę, darbą, Dievą ir Bažnyčią, dėl ko sovietai nuteisė ir išvežė
į Vorkutos lagerius. Barake Nr.35 mano ir kun. K.Vaičionio gultai
buvo šalia. Kurį laiką su kunigu teko dirbti tą patį darbą iš
einančio anglies transporterio siurbti uolienos gabalėlius. Po to
aš buvau nusiųstas dirbti į anglių kasyklą požemyje, o kunigas buvo
paskirtas dirbti prie naujai tiesiamam geležinkeliui pilamo pylimo.
Tai buvo labai sunkus darbas.
|