Atnaujintas 2005 birželio 17 d.
Nr.47
(1348)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Kam reikalingas kelias,
jei jis neveda į Šventovę?

Architekto Kęstučio Pempės
sukurta viena iš bažnyčios
interjero detalių
Domeikavos bažnyčioje

Visoje architektūros įvairovėje bažnyčia yra pats kilniausias žmogiškasis statinys. Nes tai yra Dievui skirta šventovė. Versdami vietovių istorijos puslapius rasime metus, kada buvo pradėta statyti viena ar kita bažnyčia, datas, kai jas degino, griovė ir vėl atstatė.

Prieš bažnyčios statymą, kaip ir prieš bet kurio kito nuveikto darbo pradžią, pirmiausia būna mintis, idėja. Dažniausiai ji būna padiktuota to meto, aplinkybių, valstybinio, tautinio ar asmeninio įvykio, o kartais ir paties Dangaus.

Kaip žmogaus egzistencinis laikrodis ima tiksėti pradėjimo momentu, ir tas momentas gali būti labai svarbus – kartais dėl to įvyksta žmogiškosios dramos, kardinaliai keičiasi žmonių būklė, o gimimas tėra toje egzistencijos grandinėje tik vienas žiedas, tik naujas etapas – pasaulio šviesos išvydimas, – taip ir idėjos atsiradimo žinojimas gali visai kitomis spalvomis nuspalvinti, įprasminti šalia mūsų esančias šventoves.

Gaila, kad užmaršties dulkės, o gal ir mūsų abejingumas praeičiai paslėpė tą nuostabią bažnyčių statybos kilmės ir prasmės priešistorę. Su kiekviena karta, su kiekvienu karu, su kiekvienu gaisru lieka vis mažiau senolių, prisimenančių tai, kas kadaise visiems buvo žinoma ir aišku. Liko tik nuotrupos.

Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčią 1506 metais pastatė Lietuvos kancleris ir Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila pergalei prieš totorius prie Klecko atminti. Čia būtų galima pridurti, kad šv. Jurgis yra antrasis Lietuvos globėjas. Ar rasite dar kur pasaulyje nepriklausomą valstybę, kuri taip pasityčiotų iš savo globėjo, - paverstų jo šventovę sandėliu? Gal todėl mes vis neišbrendame iš įvairių skandalų? Dar blogesnė padėtis su Šv. Jurgio bažnyčia Kaune. Reikia pastebėti, kad abi bažnyčios yra labai arti pilių.

Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia pradėta statyti jėzuitų 1604 metais po mūsų šventojo kanonizacijos 1603-iaisiais. Vilniaus Katedra pradėta statyti po Lietuvos krikšto: Mindaugo 1251-aisiais ir Vytauto su Jogaila 1387-aisiais. Vilniaus Romanovų cerkvė (Basanavičiaus g.) pastatyta 1913-aisiais Romanovų dinastijos 300 metų jubiliejui paminėti.

Vilniaus Švč. Trejybės (bazilijonų) šventykla pastatyta ąžuolo vietoje, kur 1347 metais buvo pakarti Jonas, Antanas ir Eustachijus už krikščionių tikėjimo priėmimą.

Šiluvoje, Lurde, Fatimoje bazilikos pastatytos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų dėka. Nemažai bažnyčių pastatė fundatoriai, įvairūs ordinai.

Kryžiaus kalno bažnyčia pastatyta popiežiaus Jono Pauliaus II pritarimu.

Mūsų karta dar prisimena Kauno Prisikėlimo šventovės prasmę. Todėl ji yra vadinama paminkline.

Birželio 12 dieną buvo numatyta konsekruoti Lietuvos kankinių šventovę, kuri yra pora dešimčių kilometrų nuo geografinio Lietuvos centro. Lietuvai po ilgų okupacijos, trėmimų ir persekiojimo metų atgavus ilgai trokštą nepriklausomybę, buvo nutarta įamžinti praėjusio amžiaus ir ankstesnių laikų kankinius paminkline Lietuvos kankinių bažnyčia. Kartu tai bus ir bažnyčia, ir didingiausias paminklas kankiniams.

Anksčiau bažnyčių statybas dažnai paremdavo Lietuvos kunigaikščiai, didikai ir visuomenė. Deja, mūsų laikais tokių bažnyčios fundatorių kaip Vytautas Didysis nebeliko, o ir didikai (dabar verslininkai, oligarchai) bei visuomenė savo turtus (širdies gerumą) investuoti į amžinybės sąskaitą, šiuo atveju į Lietuvos kankinių šventovės statybą, kurios ,,vagys nepavogs, rūdys nesunaikins ir kandys nesugrauš“, neskuba. Gal net blogiau – to nesupranta. Garsus Vilniaus architektas Kęstutis Pempė už bažnyčios projekto ir interjero detalių tikslinimą jokio honoraro neima, nors kelionėms į Domeikavą sugaišta daug laiko. Bet jo kilniaširdiškumas neišgelbsti nuo lėšų trūkumo, kaip ir Kauno arkivyskupijos kurijos ir savivaldybės parama. Tenka liūdnai pranešti, kad numatyta paminklinės Lietuvos kankinių šventovės konsekracija nukeliama į ateitį. Viliamės, kad ne per toliausiai. Šiuo metu statomas altorius, klojamos grindų plytelės. Dar reikia įrengti apšvietimą, įgarsinimą, signalizaciją, Švč. M. Marijos altorių, didįjį kryžių, pandusą, dalį langų, krikštyklą, vargonus, Kryžiaus kelio stotis, tabernakulį, klausyklas ir sutvarkyti aplinką.

Ieškome dievobaimingų pagalbininkų, kurie galėtų paremti Lietuvos kankinių šventovės užbaigimą. Gal kilniaširdis geradarys funduotų vieną iš minėtų darbų? Norėčiau visiems palinkėti Biblijos žodžiais: ,,O jūs, broliai, nesiliaukite darę gera!“ (2 Tes 3,13).

DOMEIKAVOS LIETUVOS KANKINIŲ PARAPIJA. Kodas 9205709; Banko sąsk.: Hansabankas, LT 687300010086192159. Plačioji g. 22, Domeikava, Kauno r., LT- 54360, Lietuva, tel. (8-37) 554247. Interneto svetainė users.churchserve.com/europe/domeikava/1/m_lt.htm

Su malda už geradarius -

Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas,
Lietuvos kankinių parapijos klebonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija