Atnaujintas 2005 birželio 17 d.
Nr.47
(1348)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-mečiui

Istorijos grimasos

Oficialusis Kremlius, nervingai reaguojantis į jam primenamą Baltijos valstybių ir kitų Rytų bei Vidurio Europos šalių okupaciją Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, labai pamėgo deklaracijas, kuriose ne tik teigiama, kad jokios okupacijos nebuvo, bet ir teisinamas Stalinas, kad esą dėl tos okupacijos lygiai taip pat kalti JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis. Iš tiesų šie antihitlerinės koalicijos dalyviai, susitikę Jaltoje 1945 m. vasario 4 d., visą savaitę svarstė pokarinio pasaulio ateitį. Kitaip tariant – pasidalijimą įtakos zonomis. 1945 metų pradžioje visiems buvo absoliučiai aišku, jog Vokietija bus galutinai sutriuškinta po kokių dviejų trijų mėnesių. Kilo būtinybė spręsti, kas gi bus toliau.

Jaltos susitikime JAV prezidentą F.Ruzveltą labiausiai domino du klausimai: Jungtinių Tautų įkūrimas ir jos vaidmuo pokariniame pasaulyje bei kaip gauti Stalino sutikimą pradėti karo veiksmus prieš Japoniją, kuri nuo pat karo pradžios buvo laikoma pagrindine JAV priešininke. Taigi Europa F.Ruzveltui ir Amerikai nelabai rūpėjo. Kaip teigia amžininkai iš F.Ruzvelto aplinkos, tada JAV prezidentas ne kartą sakė savo artimiausiems patarėjams, jog Europa pati susitvarkys su savo pokario problemomis. Tuo tarpu Stalinui ir Čerčiliui labiausiai rūpėjo pokarinės Europos reikalai. Kremliaus generalisimas net ir nelabai slėpė, kad jo pagrindinis tikslas – sukurti grupę buferinių pseudovalstybių-sateličių, kurios, Maskvos kontroliuojamos ir valdomis, taptų buferiu tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų Europos. Ir Stalinui tik JAV prezidento F.Ruzvelto abejingumo ir neveiklumo dėka šį tikslą be didelio vargo pavyko pasiekti.

Daugelis JAV istorikų, ypač pastaruoju metu Rusijoje kilus naujai Europos „išvadavimo“ mito bangai, atvirai ėmė skelbti, kad Ruzveltas Jaltoje padarė keletą didžiulių ir nedovanotinų klaidų, kurių pasekmės juntamos ir praėjus 60 metų. Kodėl gi taip atsitiko? Neseniai pasirodė buvusio JAV Federalinio tyrimų biuro vyriausiojo psichiatro Aleno Salerjano publikacija, kurioje jis skelbė esąs absoliučiai įsitikinęs, kad 1945 metų vasarį 32-asis JAV prezidentas pasirašė Stalino pakištus popierius ne iš blogos valios ar dėl abejingumo pokario Europai. Pasak A.Salerjano, kalti F.Ruzvelto protiniai gebėjimai, kurie į jo gyvenimo pabaigą labai nusilpo. Iš tiesų silpna F.Ruzvelto sveikata jo ketvirtosios ir paskutinės kadencijos metu niekam nebuvo paslaptis. Apie jo blogą fizinę ir psichinę būklę puikiai žinojo Maskvos šnipai, ir apie tai nuolat pranešinėdavo Stalinui. Belieka priminti, kad, praėjus porai mėnesių po Jaltos konferencijos, 1945 metų balandžio mėnesį JAV prezidentas F.Ruzveltas mirė dėl kraujo išsiliejimo į smegenis.

Nors visos F.Ruzvelto ligos bei negalavimai buvo kruopščiai fiksuojami dokumentuose, tačiau niekas iki A.Salerjano neanalizavo, kaip tos ligos paveikė prezidento protinius gebėjimus ir kaip tie nusilpę protiniai gebėjimai atsiliepė prezidento, kaip didžiosios valstybės vadovo, priimamiems sprendimams. Žinoma, A.Salerjanas neturėjo galimybės apžiūrėti jo aprašomo paciento, pasikalbėti su juo. Tačiau labai kruopščiai išstudijavęs F.Ruzvelto sveikatos būklės biuletenius, A.Salerjanas kategoriškai teigia, jog visiškai nustatęs tikslią diagnozę.

Beje, žinoma, jog paskutiniosios kadencijos metu F.Ruzveltą kankino aukštas kraujospūdis, širdies nepakankamumas. A.Salerjanas pateikia daugybę medicininių tyrimų pavyzdžių, jog šios ligos, ypač jų nuolatiniai paūmėjimai, sukelia hipoksiją. Tada žmogaus smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi, kas sukelia deguonies badą, o tai savo ruožtu labai neigiamai paveikia protinius sugebėjimus. Anksčiau visada buvęs labai gyvybingas ir darbingas, Jaltoje F.Ruzveltas jau nebesugebėjo įsigilinti į svarstomų dokumentų esmę ir, pasirodo, kai kuriuos jų, Stalino džiaugsmui, pasirašė net neperskaitęs.

O tai, kad F.Ruzveltui verčiama kaltė dėl Baltijos šalių okupacijos, dar kartą patvirtino Rusijos ambasadorius Latvijoje Viktoras Kaliužnas. Jis pabrėžė, kad ne kas kitas, o Ruzveltas Jaltoje 1945 metų vasarį pasirašė dokumentą dėl Baltijos valstybių „teisėto priklausymo“ Sovietų Sąjungai.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija