Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtas kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Migla neišsisklaidė

Petras KATINAS

Palaimintasis kunigas Vladislavas Findišas

Vienas dienraštis, kuris nuo pat savo atsiradimo dienos nuosekliai klaidina visuomenę, kelia sumaištį ir taip jau politikoje nebesusigaudančių žmonių galvose, po apsiskandalijusio ir asmeninius bei viešuosius interesus supainiojusio ūkio ministro V.Uspaskicho atsistatydinimo, pabrėžtinai akcentavo, kad „darbiečių“ lyderis pasielgė garbingai. Tą patį pakartojo ir šio dienraščio „leidinių grupė“, kontroliuojanti didelę dalį Lietuvos žiniasklaidos. Nežinia, kur čia įžiūrėtas tas rusų oligarcho riteriškas poelgis. Apie kokią garbę gali kalbėti cinikas, spjaunantis į Lietuvos įstatymus, ir Konstitucijos laužytojas ar jo nupirkti žiniasklaidos „organai“? Tuo labiau kad net „Durnių laivo“ paskvilio autorius, ilgametis okupantų tarnas, tos „leidinių grupės“ vadovą ir ideologą atskleidė kaip KGB majorą. Juk nebūtų buvę net kalbos apie jokį atsistatydinimą, jeigu „tūpi“ (rus. buki) žurnalistai nebūtų išsiaiškinę apie ūkio ministro kopimo į mokslo aukštumas aplinkybių. O suklastoti aukštojo mokslo baigimo diplomai jau kvepia baudžiamąja atsakomybe. Kai kas net ėmė kalbėti, kad ūkio ministro atsistatydinimą sukėlė baimė dėl galimos baudžiamosios atsakomybės ir interpeliacijos Seime už suklastotą Rusijos G.Plechanovo liaudies ūkio akademijos diplomą ar Kauno technologijos universiteto suteiktą magistro laipsnį. Nieko panašaus! Prokurorai jau pareiškė, kad jokios baudžiamosios atsakomybės už dokumentų klastojimą V.Uspaskichui būti negali dėl… senaties termino. Dėl tų „senaties terminų“ dabar visi sukčiai Lietuvoje jaučiasi tarsi žuvys vandenyje. Tai tapo pagrindiniu dalyku išsisukant nuo bent minimaliausios atsakomybės.

Tiesa, pasibastęs savaitę gimtojoje Rusijoje (su Premjero sutikimu ar paraginimu), atsistatydinęs ūkio ministras grįžęs mosavo kažkokiu popiergaliu prieš žurnalistų nosis, teigdamas, kad tą popiergalį „su mėlynu antspaudu“ jam davė Plechanovo akademijos rektorius, kuris žadąs ieškoti akademijos sąrašuose tokio studento, pavarde V.Uspaskich. Ir neras, nes tokio nebuvo. Aišku, Rusijoje dabar įmanomi ir ne tokie dalykai, bet dabar V.Uspaskichui netekus svarbaus Lietuvos ūkio ministro posto vargu ar Kremliui reikalinga ši mušta korta.

Bet dėl V.Uspaskicho kopimo mokslinės karjeros laiptais labai nepatogiai pasijuto komunistinės nomenklatūros kalve sovietmečiu vadinto Kauno politechnikos instituto, dabar Technologijos universiteto, vadovai. Jie itin supyko, kai žiniasklaida paskelbė, jog KTU vadovai įteikė V.Uspaskichui magistro diplomą „Vikondos“ koncerno surengtame baliuje Kėdainiuose. Beje, ko čia piktintis. Kai „tūpi“ žurnalistai ėmė atkakliai domėtis, kokiais būdais suvirintojas iš Archangelsko „baigė“ prestižinę Rusijos aukštąją mokyklą ir staiga tapo KTU doktorantu, šios mokslo šventovės vadovai net nesiteikė parodyti šio „studento“ studijų dokumentų. Čia irgi nėra nieko stebėtina. Juk KTU centrinį archyvą, kuriame saugomos asmens bylos, saugo Personalo skyriaus direktorius V.Uspaskicho tėvynainis Stepanas Galkinas. Pasak šio veikėjo, V.Uspaskicho bylos negalima parodyti todėl, nes tai pažeistų Asmens duomenų apsaugos įstatymą. Taigi, ko gero, pasitraukęs iš ministro posto, Kėdainių oligarchas, padedant KTU vadovams, gali netrukus tapti ir mokslų daktaru, kaip ir buvo planavęs. Ir būtų tapęs, jeigu ne ankstesnis „nesusipratusių“ grupės KTU dėstytojų laiškas, tapęs žinomas visuomenei. Tame laiške buvo rašoma, kad būsimasis ekonomikos daktaras nesilankė nė vienoje paskaitoje.

Bet tiek to. Šventa vieta tuščia nebūna, ir „darbiečiai“ jau pateikė net kelias savo partiečių kandidatūras į ūkio ministro kėdę, tik iš pradžių susidarė jiems sunkumų, kuris kandidatas geriausias. Pasak premjero A.Brazausko, visos tos kandidatūros yra gerai parinktos. Aišku, jas parinko pats V.Uspaskichas, pasigyręs, jog tai – „geriausi ir patikimiausi“ kandidatai. Pirmiausia jam pačiam. Neatsitiktinai net du V.Uspaskicho pateikti kandidatai – į jo partiją perbėgę paksininkai. O šitie, be abejo, labai patinka Maskvai, kaip ir jų buvęs vadas. Taigi kilusios kalbos apie galimą „darbiečių“ pasitraukimą iš kairiosios, tiksliau, prorusiškos valdančiosios koalicijos kalbomis ir liko. Kas gi norės palikti šiltas valdžios kėdes ir bajoriškas privilegijas? Kitas dalykas, kaip dabar atsistatydinęs V.Uspaskichas galės dalyvauti specialiai sukurto „organo“ - valdančiųjų partijų politinės tarybos, vadovaujamos ištikimiausio Premjero ginklanešio J.Bernatonio, posėdžiuose. Nesvarbu, kad ta politinė taryba - nekonstitucinė institucija, bet į tai niekas nekreipia dėmesio. Kyla klausimas: ar dabar, suklastojęs savo mokslo dokumentus, „darbiečių“ lyderis gali dirbti su slaptaisiais dokumentais, kurie, be abejonės, patenka į politinę tarybą? Tačiau tokie dalykai Premjerui nė motais. Jeigu ir iškils toks klausimas, bus galima atsakyti jau tapusiu įprastu atsakymu: „Ne jūsų reikalas“. Arba: „Ateis laikas, ir sužinosite“.

Bent jau tokiais žodžiais A.Brazauskas atsakė į klausimą, kam gi pagaliau bus parduota „Mažeikių nafta“ ir dalis arba visos valstybei priklausančios šios įmonės akcijos. Šiuo metu valstybei priklauso daugiau kaip 40 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų, kurių dabartinė rinkos kaina – apie 2,6 mlrd. litų. Premjeras iš anksto pareiškė, jog, pardavus naujam įmonės savininkui valstybei priklausančias akcijas, būtų galima atsiskaityti su žmonėmis už prarastus rublinius indėlius. Štai čia ir iškyla neabejotinas Premjero partijos rėmėjo Rusijos „Lukoil“ šešėlis. O vaidinimas, kad deramasi su kitais pretendentais į pelningai dirbančią įmonę, tėra tiktai įprasta puikiai perpratusio įvairius užkulisinius žaidimus A.Brazausko taktika. Juk visi žino jo artimą draugystę, bendras medžiokles ir pasisėdėjimus su „Lukoil-Baltija“ šefu Ivanu Paleičiku. Pasirodo, pastarasis Maskvos emisaras varo neblogą biznį su Premjero žmona Kristina, valdydamas buvusį „Draugystės“, dabar „Crowne Plaza“ viešbutį. O tariamas rūpestis rubliniais indėlininkais – puiki priedanga susilaukti dalies visuomenės pritarimo. Labai panaši, tik kiek gudresnė priemonė nei prieš rinkimus V.Uspaskicho barstyti ledai ir alus ar R.Pakso druska su degtukais.

Jau visiškai aišku, kad valstybė dabar atsidūrė vieno asmens rankose. Apie tokį labai pavojingą reiškinį, deja, prakalbo tiktai neparlamentinių partijų – Tautininkų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos, tautinės partijos „Lietuvos kelias“ ir Nacionalinės centro partijos – vadovai. Jie paragino paskelbti interpeliaciją dėl nepasitikėjimo A.Brazausku ir jo vadovaujama Vyriausybe, kurie yra tiesiogiai atsakingi už visus pastarųjų mėnesių skandalus ir kitas valstybės raidos negeroves. Tačiau tikėtis rimtesnio atgarsio dėl interpeliacijos „Lietuvos gelbėtojui“ nėra prasmės. Netgi opozicija dėl tariamo stabilumo to nenori.

Taigi „amžinai gyvajam“ niekas negresia. Nebent priverstas pasitraukti ūkio ministras sugalvos kokią nors naują aferą. O turint už savo nugaros patyrusius konsultantus iš Maskvos, kur A.Brazausko Vyriausybės narys su paties Premjero palaiminimu „svečiavosi“ beveik savaitę, tokių dalykų sulaukti galima. Kai kurie „darbiečiai“ jau prasitarė, kad jų vadas turi kažkokių dokumentų, jog prezidentas V.Adamkus neteisėtai suteikė Lietuvos pilietybę kai kuriems asmenims. Todėl neva V.Uspaskichas ir jo partija gali iškelti apkaltos procesą valstybės Prezidentui. Beje, nedviprasmiškai užsiminta, jog V.Uspaskichas turi surinkęs kompromituojančių duomenų ir apie kitus aukštus politikus. Taigi, įsibėgėjus vasarai, bent jau politine ramybe net nekvepia. O kas bus, jeigu, sparčiai kylant degalų kainoms, dar labiau pabrangs ne tik pačios būtiniausios prekės, bet ir duona kasdieninė, baisu net pagalvoti. Tik, ir be jokių spėliojimų, jau aišku, kaip tą būsimą kainų šuolį pateiks Premjeras – dėl visko kaltas Briuselis, žadėjęs milijardus, bet neištesėjęs savo pažadų. Nesvarbu, kad tuos ES milijardus būtų pasiėmę Premjeras su gausiais savo bičiuliais, geriausiu atveju, palikę Lietuvos žmonėms tiktai trupinius nuo jų makabriškos puotos stalo.

© 2005 "XXI amžius"