Atnaujintas 2005 liepos 8 d.
Nr.51
(1352)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Popiežius pabrėžia Bažnyčios visuotinumą ir vienybę

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
įteikia palijų ilgamečiam
savo pirmtako Jono Pauliaus II
sekretoriui Krokuvos arkivyskupui
Stanislavui Dzivišui

Pirmą kartą savo pontifikate aukodamas Romos Bažnyčios įkūrėjų ir globėjų šventųjų Petro ir Pauliaus iškilmės šv. Mišias popiežius Benediktas XVI pasakytoje homilijoje pabrėžė katalikiškojo tikėjimo visuotinumo ir vieningumo ryšį. Jis taip pat perspėjo dėl klaidingo autonomijos nuo šv. Petro sosto siekio, kuris gali paskatinti vidinį pasidalijimą pačioje Katalikų Bažnyčioje ir trukdyti jos apaštališkosios misijos vykdymui.

Birželio 29 dieną vykusiose liturginėse apeigose, kuriose taip pat dalyvavo Konstantinopolio stačiatikių patriarchato delegacija, Šventasis Tėvas įteikė palijus per pastaruosius vienerius metus paskirtiems arkivyskupams metropolitams, vadovaujantiems vietinėms Bažnyčioms įvairiose pasaulio šalyse. Petrinių šventės išvakarėse Benediktas XVI iškilmingai pristatė „Katalikų Bažnyčios Katekizmo kompendiumą“, kurio rengimui jis, dar būdamas Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas, vadovavo. „Esu laimingas… kad galėjau duoti Bažnyčiai naują tikėjimo perteikimo vadovą, kuris padės mums geriau pažinti ir gyventi tuo mus vienijančiu tikėjimu“, - sakė Šventasis Tėvas homilijoje.

Petrinės – visos katalikybės šventė

Pirmiausia jis pastebėjo, kad šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus šventė yra visos „katalikybės šventė“, nes joje pagerbiami ne tik didieji Jėzaus Kristaus liudytojai, bet iškilmingai dar kartą patvirtinamas tikėjimas „viena, šventa, katalikiška ir apaštališka Bažnyčia“. Nurodydamas į giluminę katalikybės prasmę, popiežius Benediktas XVI aiškino, kad ji turi ne tik horizontaliąją plotmę, kaip daugybės žmonių bendrystę, bet pirmiausia vertikaliąją plotmę: „tik nukreipdami savo žvilgsnį į Dievą, tik atsiverdami Jam mes galime tikrai tapti viena“.

Kalbėdamas apie katalikybės visuotinumo supratimą, Šventasis Tėvas sakė, jog tai yra „įvairovė, kuri tampa vienybe“ tikėjime, ir kartu „vienybė, kuri išlaiko įvairovę“ šį tikėjimą priėmusių tautų ir šalių skirtingume. Pasiremdamas vieno katalikiškosios teologijos pradininkų šv. Irinėjaus Lijoniečio mokymu, popiežius Benediktas XVI pažymėjo, kad Katalikų Bažnyčia, skleisdama savo tikėjimą visam pasauliui ir rūpestingai to tikėjimo mokymą saugodama ir gindama, savotiškai tampa tarsi viena šeima: tas pats tikėjimas reiškiamas „viena siela ir viena širdimi, tuo pačiu skelbimu, mokymu ir tradicija, tarsi turint vieną balsą“.

Pasiremdamas šiuo Bažnyčios, kaip „šeimos tikėjime“ įvaizdžiu, Šventasis Tėvas teigė, jog tai sudaro jos plėtros pagrindą, nes tokioje Bažnyčioje, kuriai priklauso įvairių tautų ir kultūrų žmonės, „svetimieji tampa draugais“, nes, įveikiant visas sienas ir skirtumus, Bažnyčios nariai tarpusavyje bendrauja kaip broliai ir seserys. Ši žmonių vienybė jų įvairovėje tapo įmanoma dėl to, kad „vienas Dievas danguje ir žemėje“ tapo regimas, apsireiškė žmonėms, parodydamas save Jėzuje Kristuje, įgalindamas mus pažvelgti į Jį, pamatyti jo veidą.

„Ši esminė tiesa, mūsų buvimo, mūsų gyvenimo ir mūsų mirimo tiesa, kad Dievas yra tapęs regimas, vienija mus ir daro mus broliais, – kalbėjo Popiežius. – Katalikybė ir vienybė eina kartu. Ir vienybė turi savo pagrindą: tikėjimą, kurį apaštalai perdavė mums Kristaus vardu“.

Taigi Bažnyčios katalikiškumo ir vieningumo išraiška įkūnijama „šventųjų apaštalų figūromis“, kurie, skleisdami tikėjimą pasaulyje, realizuoja kitą svarbų Bažnyčios bruožą – jos apaštališkumą. „Bažnyčia yra apaštališka, nes ji išpažįsta apaštalų tikėjimą ir stengiasi juo gyventi“, - sakė Šventasis Tėvas.

Apaštališkosios įpėdinystės reikšmė ir atsakomybė

Remdamasis šv.Petro pirmojo laiško mokymu, jis taip pat palietė vieno pagrindinių katalikybės aspektų – apaštališkosios įpėdinystės – temą. Per šią įpėdinystę iš Viešpaties gauta ganytojinė tarnystė Bažnyčioje perduodama kunigiškųjų šventimų dėka, taip užtikrinant jos apaštališkos misijos tęstinumą. Tos misijos sėkmę, tai yra, kad Dievo Žodis liktų „gyvasis žodis“ ganytojiškos veiklos išdavoje, gali užtikrinti, kaip apaštalų, taip ir jų įpėdinių nuolatinė bendrystė su Viešpačiu ir gyvenimas šia bendryste.

Kreipdamasis į naujuosius arkivyskupus metropolitus, kuriems netrukus buvo įveikti palijai, - baltos vilnos juostos su išsiuvinėtais juodais kryžiais, - popiežius Benediktas XVI sakė, kad jie išreiškia ne tik arkivyskupų vienybę su Petro įpėdiniu Popiežiumi, bet visų apaštalų įpėdinių „bendrą atsakomybę prieš „vyriausiąjį ganytoją“ Jėzų Kristų, kaip apie tai kalba savo laiške apaštalas šv.Petras“. Aiškindamas Petro įpėdinio tarnystės ypatingą reikšmę Bažnyčios vienybei ir apaštališkumui, Šventasis Tėvas pažymėjo, jog ji „buria Bažnyčią visose vietose ir visuose laikuose“, tuo pačiu saugodama „nuo slydimo į klaidingas autonomijas, kurios gali lengvai transformuotis į vidinius Bažnyčios pasidalijimus ir taip sumenkinti jos bendrąją nepriklausomybę“.

Popiežiui Benediktui XVI, kaip Romos metropolijos ganytojui, palijus buvo uždėtas balandžio 24 dieną, per jo tarnystės inauguracijos šv. Mišias. Dabar šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės aukotose šv. Mišiose jis palijus įteikė 32 ganytojams, kurie atstovavo daugiau kaip dviem dešimtims šalių iš įvairių kontinentų. Palijus gavo keturi arkivyskupai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat po tris Bažnyčios hierarchus iš Italijos, Ispanijos ir Brazilijos.

Palijų iš Popiežiaus rankų gavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas, kuris nėra arkivyskupas metropolitas, bet neseniai buvo paskirtas Kardinolų kolegijos dekanu. Ypač šiltai Benediktas XVI sutiko palijaus atsiimti priėjusį naująjį Krokuvos arkivyskupą Stanislavą Dzivišą, kuris anksčiau kelis dešimtmečius dirbo popiežiaus Jono Pauliaus II asmeniniu sekretoriumi. Kartu su kitais palijus taip pat buvo įteiktas naujajam Paryžiaus arkivyskupui Andrė Ventrua bei Vietnamo sostinės Hanojaus ordinarui arkivyskupui Žozefui Ngu Kang Kjetui, kuris buvo paskirtas po ilgų ir sunkių Vatikano ir komunistinės Vietnamo vyriausybės derybų. (Visas palijus gavusių naujųjų arkivyskupų metropolitų sąrašas pateikiamas atskirai.)

Tiesa – krikščionių vienybės pagrindas

Iš homilijoje nagrinėtos Bažnyčios vienybės bruožų perspektyvos popiežius Benediktas XVI pasveikino Romos Bažnyčios globėjų šventėje dalyvavusią Konstantinopolio stačiatikių patriarchato delegaciją, kuriai vadovavo Pergamo metropolitas Joanas. Pagal tradiciją Konstantinopolio Bažnyčios atstovai atvyksta kasmet į Romą dalyvauti apaštalų šv. Petro ir šv.Pauliaus liturginėje iškilmėje, o Romos Bažnyčia siunčia delegaciją į lapkričio 30 dieną švenčiamą Konstantinopolio (dabar Turkijos miestas Stambulas) globėjo šventojo apaštalo Andrejaus iškilmę.

„Nors mes vis dar nesutariame dėl Petro tarnystės interpretavimo ir veikimo klausimo, tačiau mes kartu priklausome tai pačiai apaštališkajai įpėdinystei ir esame tvirtai vieningi vyskupiškoje tarnystėje bei kunigystės sakramente bei kartu išpažįstame apaštalų tikėjimą, kaip jis pateiktas Šventajame Rašte ir interpretuotas didžiuosiuose Bažnyčios Susirinkimuose“, - pabrėžė Šventasis Tėvas stačiatikių dvasininkams. Jis kvietė abi Bažnyčias šio esamo vieningumo bazėje „padėti pasauliui įtikėti“ šiuolaikiniam pasauliui, kuris yra kupinas skepticizmo ir abejonių, tačiau tuo pat metu „turtingas Dievo troškime“. Taip pat reikia melsti Viešpatį, kad jis vestų krikščionis į visišką vienybę ir kad „spindėjimas tiesos, kuri viena gali sukurti vienybę, vėl būtų regimas pasaulyje“.

Šventojo Tėvo išraiškingi žodžiai apie tiesos spindesiu pagrįstos vienybės poreikį susilaukė gausių plojimų maldininkų perpildytoje katedroje. Šv.Mišių pabaigoje popiežius Benediktas XVI ir Konstantinopolio patriarchato delegacijos vadovas metropolitas Joanas nuėjo kartu pasimelsti prie apaštalo šv. Petro kapo po pagrindiniu Vatikano katedros altoriumi.

Birželio 30 dieną specialioje audiencijoje priėmęs į Petrinių iškilmes atvykusią Konstantinopolio patriarchato delegaciją popiežius Benediktas XVI savo kalboje priminė po II Vatikano Susirinkimo išvystyto ekumeninio dialogo pažangą ir paragino atnaujinti teologines krikščionių vienybės skatinimo diskusijas. „Vienybė, kurios mes siekiame, – tai ne prisijungimas ar susijungimas, bet gerbimas įvairiaformės Bažnyčios pilnatvės, kuri jos įkūrėjo Jėzaus Kristaus valia visada turi būti viena, šventa, visuotinė ir apaštališka, – sakė Šventasis Tėvas. – Todėl mes privalome aiškiai ir geranoriškai ištirti mūsų nesutarimus, tvirtai pasiryžę juos išspręsti“.

Pristatytas naujas Katekizmo kompendiumas

Petrinių šventės šv. Mišių homilijoje Šventasis Tėvas trumpai priminė, kad išvakarėse, birželio 28 dieną, jis pristatė „Katalikų Bažnyčios Katekizmo“ sutrumpintą versiją, vadinamąjį kompendiumą. „Tai, kas didžiajame Katekizme per visų amžių šventųjų liudijimus ir teologijoje subrandintus apmąstymus yra pateikta detaliai, čia (kompendiume) yra atkartotas esminis turinys, kuris vėliau gali būti perteiktas kasdiene kalba ir dar konkrečiau“, - sakė Popiežius. Taigi paskelbtoji „Katalikų Bažnyčios Katekizmo“ santrauka, pateikta patogia klausimų ir atsakymų forma, taip pat yra pagrindas rengiant vietinius katekizmus, kurie būtų dar labiau prieinami jaunimo ir suaugusiųjų tikinčiųjų studijoms ir formacijai.

Kompendiumo pristatymo proga paskelbtame „motu proprio“ dokumente Benediktas XVI priminė, kad 1992 metais išleistas didysis „Katalikų Bažnyčios Katekizmas“, kurio rengimo komisijai jis pats, kaip tuometinis Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas kardinolas J.Ratcingeris, vadovavo, susilaukė tiek vyskupų, tiek ir paprastų tikinčiųjų labai teigiamo priėmimo. Minint to Katekizmo dešimtąsias metines, buvo pateikta informacija, kad jis išverstas į beveik 60 kalbų (tarp jų – į kinų ir japonų bei arabų kalbas) ir pasiekė dešimt milijonų egzempliorių pasaulinį tiražą. Kaip tik tuomet, 2002 metų rudenį, Vatikane surengtame Pasauliniame katechetikos kongrese daugelis pranešėjų įvertindami didžiojo Katekizmo svarbą kartu išreiškė pageidavimą dėl trumpesnio ir labiau tikintiesiems prieinamo kompendiumo parengimo.

Atsižvelgdamas į šiuos pageidavimus tuometinis popiežius Jonas Paulius II 2003 metų vasarį priėmė sprendimą dėl kompendiumo tikslingumo ir jo teksto rengimą patikėjo specialiai Kardinolų komisijai, kurios vadovu vėl buvo paskirtas kardinolas J.Ratcingeris. Komisija, pasitelkusi įvairių sričių ekspertus, parengtą Katekizmo kompendiumo projektą pateikė aptarti pasaulio kardinolams ir episkopatų primininkams, kurie tekstą įvertino teigiamai. Popiežius Benediktas XVI minėtame „motu proprio“ dokumente pažymi, jog galutinai parengtą ir patvirtintą Katekizmo kompendiumą patiki „visai Bažnyčiai ir kiekvienam krikščioniui, kad jis pažadintų trečiojo tūkstantmečio Bažnyčioje atnaujintą uolumą evangelizacijai ir tikėjimui ugdyti, kurie turi charakterizuoti kiekvieną Bažnyčios bendruomenę ir kiekvieną tikintį krikščionį, nepriklausomai nuo jo amžiaus ar tautybės“.

Patvirtintas tradicinis Bažnyčios mokymas

Naujasis Katekizmo kompendiumas parengtas ir paskelbtas italų kalba, o nacionalinės vyskupų konferencijos yra atsakingos už jo vertimą ir publikavimą vietinėmis kalbomis. Didysis „Katalikų Bažnyčios Katekizmas“ 1992 metais iš pradžių buvo paskelbtas prancūzų kalba ir 1997 metais buvo publikuota kiek pataisyta lotyniškoji jo redakcija. Į lietuvių kalbą jis buvo išverstas ir paskelbtas 1994 metais. Reikia tikėtis, jog Lietuvos vyskupų rūpesčiu netrukus bus pradėtas ir Katekizmo kompendiumo vertimas į lietuvių kalbą.

Nors naujasis Katekizmo kompendiumas yra parengtas klausimų ir atsakymų forma, - iš viso jame yra 598 klausimai bei atsakymai, - tačiau pati leidinio struktūra visiškai atitinka 1992 metų „Katalikų Bažnyčios Katekizmą“. Kompendiumas, kaip ir didysis Katekizmas, sudarytas iš keturių pagrindinių dalių, - „Tikėjimo išpažinimas“, „Krikščioniškojo slėpinio šventimas“, „Gyvenimas Kristuje“ ir „Krikščionio malda“, - nuosekliai išdėstant katalikų tikėjimo, moralės ir Bažnyčios mokymo pagrindus kiek įmanoma paprastesne, visiems prieinama ir aiškia forma.

Leidinio pabaigoje, kartu su tradicinių katechetinių formuluočių išdėstymu, - sakramentai, nuodėmės, dorybės, - pateikiamos tradicinės katalikų maldos ne tik italų (nacionaline), bet ir lotynų kalba. Tai gali būti suprasta kaip paskatinimas liturgijoje dažniau vartoti Katalikų Bažnyčioje tradicinę lotynų kalbą, ką daugelio tikinčiųjų pritarimu pastaruoju metu daro ir pats popiežius Benediktas XVI. Kompendiumo pristatymo apeigose Šventasis Tėvas priminė, ką jis buvo sakęs 1997 metais, pateikdamas „Katalikų Bažnyčios Katekizmo“ lotyniškąją redakciją: „Lotynų kalba, šimtmečiais buvusi krikščioniškosios kultūros pagrindinė nešėja, ne tik garantuoja mūsų šaknų tęstinumą, bet ir toliau lieka tinkamu įrankiu tikėjimo vienybės ryšiams stiprinti Bažnyčios bendruomenėje“.

Tarptautinės katalikų žiniasklaidos pateikiamose Katekizmo kompendiumo apžvalgose pastebima, jog leidinyje iš esmės patvirtinamas Bažnyčios mokymas apie žmogaus, sukurto pagal Dievo paveikslą ir panašumą, gyvybės gynimą be jokių kompromisų. Šitaip yra smerkiama žmogžudystė ir visos jos formos, įskaitant abortą, eutanaziją, savižudybę, žmogaus abortų naikinimą. Čia pakartojamos dar popiežiaus Jono Pauliaus II iškeltos žinomos abejonės dėl mirties bausmės reikalingumo šiuolaikinėje visuomenėje. Krikščioniška pagarba žmogaus orumui ir laisvei taip pat įpareigoja siekti bendrojo gėrio ir socialinio teisingumo.

Patvirtinant mokymą, jog Kristaus malonės ir išganymo pilnatvė galima tik Katalikų Bažnyčioje, kompendiume taip pat nurodoma, kad šventumo bei tiesos elementai gali būti randami kitose krikščionių Bažnyčiose ir bažnytinėse bendruomenėse, su kuriomis katalikai yra pasirengę bendradarbiauti siekdami vienybės Kristuje. O dėl nekrikščioniškosios tikybos, tai krikščionis pirmiausia sieja ypatingas ryšys su žydų tauta, kuri pirmoji atsiliepė į Dievo šaukimą. Čia kartu patvirtinamas Bažnyčios mokymas, kad dėl Išganytojo mirties negalime kaltinti nei anų laikų visų žydų, nei šiandienos Izraelio bendruomenių.

 

Nauji arkivyskupai metropolitai

Per praėjusius vienerius metus paskirti 33 arkivyskupai metropolitai, kuriems popiežius Benediktas XVI įteikė palijus šventųjų Petro ir Pauliaus iškilmėje birželio 28 dieną.

1. Naujasis Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Angelo Sodano.

2. Taragonos (Ispanija) arkivyskupas Jaume Pujol Balcells.

3. Bangaloro (Indija) arkivyskupas Bernard Blasius Moras.

4. Kieti-Vasto (Italija) arkivyskupas Bruno Forte.

5. Viljavissensijo (Kolumbija) arkivyskupas Josė Octavio Ruiz Arenas.

6. Merida Badachoso (Ispanija) arkivyskupas Santiago Garcia Aracil.

7. Huankajo (Peru) arkivyskupas Pedro Ricardo Barreto Jimeno.

8. Sasario (Italija) arkivyskupas Paolo Mario Virgilio Atzei.

9. Vindhuko (Namibija) arkivyskupas Liborius Ndumbukuti Nashenda.

10. Maringos (Brazilija) arkivyskupas Anuar Battisti.

11. Izmyrto (Turkija) arkivyskupas Ruggero Franceschini.

12. Beleno do Para (Brazilija) arkivyskupas Orani Joćo Tempesta.

13. Antofalagastos (Čilė) arkivyskupas Pablo Lizama Riquelme.

14. Atlantos (JAV, Džordžijos valstija) arkivyskupas Wilton Daniel Gregory.

15. Konsensos-Bizinjano (Italija) arkivyskupas Salvatore Nunnari.

16. San Antonijo (JAV, Teksaso valstija) arkivyskupas Jose Horacio Gomez.

17. Galvestono-Hiustono (Jav, Teksaso valstija) arkivyskupas Joseph Anthony Fiorenza.

18. Kanzas Sičio (JAV, Kanzaso valstija) arkivyskupas Joseph Naumann.

19. Tiranos-Diureso (Albanija) arkivyskupas Brok Kola Mirdita.

20. Paryžiaus (Prancūzija) arkivyskupas Andrė Vingt-Trois.

21. Nueva Segovijos (Filipinai) arkivyskupas Ernesto Antolin Salgado.

22. Hanojaus (Vietnamas) arkivyskupas Joseph Ngō Quang Kiźt.

23. Kotonu (Beninas) arkivyskupas Marcel Honorat Leon Agboton.

24. Velingtono (Naujoji Zelandija) arkivyskupas John Atcherley Dew.

25. Akros (Gana) arkivyskupas Gabriel Charles Palmier-Buckle.

26. Redžinos (Kanada, Saskačevanė) arkivyskupas Daniel Bohan.

27. Madraso ir Milapuro (Indija) arkivyskupas Malayappan Chinnappa.

28. Mombasa (Kenija) arkivyskupas Boniface Lele.

29. Managvos (Nikaragva) arkivyskupas Leopoldo José Brenes Solórzano.

30. Zaragosos (Ispanija) arkivyskupas Manuel Ureńa Pastor.

31. Zorokabos (Brazilija) arkivyskupas Eduardo Benes de Sales Rodriguez.

32. Krokuvos (Lenkija) arkivyskupas Stanislaw Dziwisz.

33. Turo (Prancūzija) arkivyskupas Bernard Nicolas Aubertin.

Šventasis Sostas pranešė, kad Liublianos (Slovėnija) arkivyskupui Alozij Uran palijus bus įteiktas jo paties katedroje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija