Pirmasis puslapis
Gimtas kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Prisiminimai lieka su mumis

Prisiminimų popietėje apie Lietuvos golgotą Katalikių moterų draugijos narės prie savo vėliavos su pirmininke M.Krasnickiene (stovi dešinėje), mons. J.Antanavičius (sėdi kairėje) ir buvęs tremtinys A.Šimėnas (sėdi dešinėje)

Neatsitiktinai Katalikių moterų draugija (KMD) birželio 12 dieną surengė prisiminimų popietę apie Lietuvos golgotą. Tokia popietė buvo labai reikalinga, nes tikriausiai ne vienas buvęs politinis kalinys ar tremtinys, partizanas pamąsto, o kas bus po mūsų? Ar neužžels takeliai į Laisvės kovotojų kapus, ar mokės ateinančios kartos vertinti Tėvynės laisvę taip, kaip mes? Negalime leisti, kad taip atsitiktų, todėl ir surengėme Pagyvenusių žmonių šventę, įprasminančią istorinių įvykių svarbą mūsų valstybei ir tautai.

Keletas pastebėjimų birželį palydėjus

Birželis - ypatingas mėnuo Lietuvos XX amžiaus istorijoje. Jo antspaudu pažymėtos visos Lietuvos valstybinio, pilietinio, kultūrinio, gynybinio, religinio gyvenimo sritys. Neliko nuošalyje nei filosofija, nei dorovė, nei etika.

Reikšmingiausiomis datomis laikytinos kelios. 1940 m. birželio 15 d., po ultimatumo, sovietų kariauna okupavo Lietuvą. Toks pats likimas tą pačią dieną ištiko Latviją ir Estiją. Tai dviejų diktatorių – Stalino ir Hitlerio nusikalstamo suokalbio padarinys – valstybės griovimas ir genocido pradžia. Tautą ištiko katastrofa.

Adoruotojų ir ministrantų kelionė

Birželio 13 dieną Šakių parapijos adoruotojos ir ministrantai jau 9 val. rinkosi šventoriuje. Jų laukė ilgoka maldinga kelionė. Po pusantros valandos jau buvome prie Jono Pauliaus namų Šiluvoje. Tai namai, kur ugdomi klierikai. Mums parodė patalpas, kur jie meldžiasi, mokosi ir gyvena. Aplankėme ir erdvią koplytėlę su dideliu paveikslu. Iš Jono Pauliaus II namų skubėjome į Švč. M. Marijos Apsireiškimo koplyčią. Jos centre – įspūdingas altorius, kurį puošia angelų ir Marijos statulos. Visi atsiklaupėme ir keliais apėjome šį altorių, ir, kaip popiežius Jonas Paulius II, pabučiavome akmenį, ant kurio, kaip žinoma, anksčiausiai Europoje apsireiškė Dievo Motina.

Rinkosi močiutės vardą

Birželio 19 dieną Zarasuose, per Šv. Antano atlaidus, jau keletą metų apsilanko Panevėžio vyskupas ir teikia Sutvirtinimo sakramentą. Šiais metais besirengiantieji paaugliai kantriai lankė pamokėles, prisiminė katekizmą, rašė vyskupui laiškus, pasirinkdami vardą daug mąstė, domėjosi šventųjų gyvenimo istorijomis. Didelę įtaką vardui pasirinkti turėjo asmeninė patirtis. Pavyzdžiui: „Močiutė man šventoji, todėl renkuosi jos vardą“.

Nepaskęsim alkoholio liūne

Kokie mes greiti žmogų pasmerkti, apkaltinti, pajuokti, jam blogo palinkėti. Ar tai krikščioniška? Žiūrim į varganą girtuoklį ir keikiam jį, kad jis ištisas dienas girtas šlaistosi. Pažvelkime į jo akis ir pamatysime, kad jis nelaimingas: šeima prarasta, žmona, vaikai nusisuko. Tik tėvai, kad ir koks jis būtų nedoras, bet vis tiek vaikas, niekada nenusigręš, neatstums. Tėvai žiūri į savo skausmą ir nuolankiai jį priima, iš aplinkinių patirdami daug priekaištų, kad šitokį sūnų užaugino. Motina, tarsi būtų kalta, išgyvena fizines ir dvasines kančias. Tikrai nevalia taip elgtis.

Vertybės ir Laisvės paminklas Lapėse

Vienas iš renginių prie Laisvės paminklo Lapėse Nepriklausomos Lietuvos metais. Toliau matyti bažnyčia

Sausio 13-oji, Kovo 11-oji, gegužės 8-9 dienų minėjimai, besiartinanti Birželio 14-oji, KGB rezervininkų, informatorių ir kolaborantų aukšti valstybiniai postai, Prezidento metinis pranešimas, politikų įvairūs skandalai, prorusiški istorijos vadovėliai, aukštosios mokyklos su Maskvos programomis, demografinė žiema (,,išsivaikščiojanti Lietuva“) bei kiti įvykiai atskleidė  Lietuvos ir lietuvio identiteto krizę (,,lietuviškai kalbantis rusas“), savigarbos, visavertiškumo, autentiškumo stoką, valstybingumo eroziją ir irimą. Patiriame didžiulį spaudimą: Rusijos propagandą ir ardomąjį darbą, ES ir JT feminisčių ,,pabarimus“, direktyvas ir lobistinę veiklą platinant priešprigimtines ,,teises“ (gėjų/lesbiečių ,,vedybas“, negimusių vaikų ir senelių žudymą (eutanazija), pedofiliją su vaikais nuo 14 metų). Korupciniai įstatymai, nesąžiningi pareigūnai, neužkertantys girtavimo, pornografijos ir paleistuvystės plitimo – dar daugiau nei sovietmečiu, veda mūsų jaunimą, ir ne tik, į degradaciją.

Reikia Dievo palaimos

Apie 60 metų ilgėjausi nors vieno gyvo žodžio apie tas laimingas dienas. Ir tik skaitydama „XXI amžių“ (2004, Nr. 75) sužinojau apie nuostabų kunigą Joną Buliauską, 1940-1941 metais dirbusį Rokiškio bažnyčioje. 1940 metais užklupus Lietuvą raudonajam tvanui, kun. J.Buliauskas Rokiškio kagėbistų buvo suimtas, tardomas, kankinamas kalėjimuose, lageriuose. Raudonieji budeliai palaužė kunigo jėgas, sveikatą.

Laisvė tebus visada!

Mes, 1947 m. gruodžio 29 d. tremtiniai, 1948 metų sausį atsidūrėme Tomsko priemiestyje Čeremoškoje, miško apdirbimo kombinate. Tvyro medienos kvapas, džeržgia pjūklai, girgžda kranai, pūpso stirtos lentų, kalnai pabėgių geležinkeliams ir kitokių medžio dirbinių.