Atnaujintas 2005 liepos 8 d.
Nr.51
(1352)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Elgesys pagal vardus

Maskvos kunigaikštienė
Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Nedera nagrinėti, stačiatikių cerkvėje ar katalikų bažnyčioje buvo krikštyta žemės ūkio ministrė Prunskienė, tačiau jos vardas skamba slaviškai: iš tikrųjų ji ne Kazimiera, kaip daugelis dažnai vadina, o Kazimira. Ji dar „krikštyta“ ir labai lietuvišku Šatrijos vardu sovietinėje, KGB vadinamoje, krikštykloje. Neseniai dar vieną „krikštą“ ar „įšventinimą“ patyrė Kazimira: dabar ji Rusijos „kniaginia“ (kunigaikštienė). Pastarąjį vardą ar titulą jai suteikė Rusijos Stačiatikių Bažnyčia. Žinant, kad ta Bažnyčia netoleruoja Romos Katalikų Bažnyčios, kas gali paneigti, kad Kazimira, prieš tapdama kunigaikštiene, nepriėmė stačiatikybės. Kita vertus, žinant, kad tiek Sovietų Sąjungoje, tiek dabartinėje Rusijoje Stačiatikių Bažnyčia buvo ir tebėra pavaldi pasaulietinei valdžiai, netenka abejoti, kad kunigaikštienės vardas jai suteiktas kaip padėka už nuopelnus SSRS ir Rusijos valdžioms.

Vardai dažnai nusako tautybę, kilmę, priklausymą tam tikrai bendruomenei. Patirtis rodo, kad vardus kartais atitinka jų turėtojų elgesys. Tinkamu pavyzdžiu gali būti Kazimira – Šatrija, Rusijos kunigaikštienė. Jei paseksime K. Prunskienės politinę veiklą, matysime jos prosovietinę, prorusišką orientaciją, pridariusią mūsų valstybei įvairių kliuvinių ir net problemų. Užtenka prisiminti, kaip būdama premjere, kainų šuoliu ji provokavo jedinstveninkų bolševikų maištą, kaip pataikaudama Kremliui brukte bruko moratoriumą Lietuvos nepriklausomybei, kaip pataikavo J. Borisovo pinigais išrinktam prezidentui, kaip gražiai sutarė su V. Uspaskichu.

Per penkiolika nepriklausomybės metų K. Prunskienė jau turėjo susivokti: jei ne pakeisti orientaciją Vakarų link, tai bent nedaryti akibrokštų Lietuvai, tačiau, kaip sakoma, užeina už varčios – ir vėl iš pradžios. Neabejotinai jai kitaip elgtis neleidžia užnugaris, Šatrija „pakrikštiję“ krikštatėviai. Kadangi, jos manymu, užnugaris tvirtas (imperinių siekių neatsisakiusi Rusija), Lietuvoje ir už jos ribų galima krėsti pokštus, nepaisyti net Prezidento patarimų ar nurodymų. Štai ir išvyko žemėtvarkininkė, anot jos, ūkiškų reikalų tvarkyti, kaip tas Donelaičio Dočys dalgio pirkti, į Karaliaučių. Iš tikrųjų jos pakvietimo ir apsilankymo tikslas – pašlovinti okupantą jo surengtame okupuoto Karaliaučiaus miesto sukakties minėjime. V. Putinui, žinoma, vietoj nepakviesto į iškilmes Lietuvos Prezidento maloniau matyti Rusijos kunigaikštienę iš Lietuvos.

Ne veltui apie žmogų pasakoma, kad jis turi gerą ar blogą vardą, kurį suteikia pastarojo elgesys. O elgesys kartais seka vardą.

Algimantas ZOLUBAS

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija