Atnaujintas 2005 liepos 8 d.
Nr.51
(1352)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Švč. Mergelė Marija sugrįžo į žemaičių šventovę

Žemaičių Kalvarijos Mažosios
Bazilikos altorių vėl puošia
po poros metų restauruotas
„Švč. Mergelės Marijos
su kūdikiu“ paveikslas

Paveikslo tyrimų vadovė
Janina Lukšėnienė (kairėje)
ir šį paveikslą atgaivinusi
aukščiausios kategorijos
tapybos restauratorė Janina
Bilotienė Tomo Černiševo
(ELTA) nuotraukos

Restauruotas „Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu“ paveikslas birželio 30-ąją iškilmingai įneštas į Žemaičių Kalvarijos Mažąją Baziliką. Prie jo po poros metų pertraukos vėl meldžiasi į atlaidus plūstantys maldininkai.

Kaip sakė Telšių vyskupas Jonas Boruta, dvejus metus P. Gudyno restauravimo centre tyrinėtas ir po restauracijos centrinį Žemaičių Kalvarijos Mažosios Bazilikos altorių vėl puošiantis „Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu“ paveikslas kitais metais bus vainikuotas Popiežiaus karūna. Vyskupo teigimu, apie malonėmis garsėjančio paveikslo vainikavimą Popiežiaus karūna buvo kalbėta su šviesios atminties popiežiaus Jono Pauliaus II sekretoriumi.

„Viską aptarėme, tačiau Vatikanas pageidavo išsamių tyrimų. Jie ir buvo atlikti paveikslą restauruojant Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre“, - sakė Telšių vyskupas. Reikiama paveikslo dokumentacija Vatikanui bus perduota rudenį. Pasak vyskupo, Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu vainikavimas Telšių vyskupijai taps pagrindiniu ateinančių metų akcentu.

Kaip sakė paveikslo tyrimams vadovavusi Janina Lukšėnienė, tiriant Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslą dirbo didelė grupė mokslininkų, kuriems talkino Vilniaus universiteto chemikai, Teisminės ekspertizės instituto specialistai. Išsamūs fizikiniai, cheminiai ir biologiniai tyrimai padėjo įvertinti kūrinio būklę, nustatyti tapybos medžiagas, aptaiso metalų lydinių sudėtį, identifikuoti karūnas puošiančius juvelyrinius akmenis, nustatyti kompozicijos pakeitimus, vėlesnius užtapymus ir ištirti ankstesnių restauravimų metu naudotas medžiagas.

Restauruoti šią bažnytinio meno vertybę buvo patikėta aukščiausios kategorijos tapybos restauratorei Janinai Bilotienei. Porą kruopštaus darbo metų paveikslui atidavusi specialistė sakė net prašiusi Mergelės Marijos pagalbos. „Aš tave gydau, suteik jėgų“, - sakydavo sunkiausiais momentais. Valant užtapymus bei ploninant laką, atsirado galimybė atlikti papildomus tyrimus, kurių rezultatai išryškino daugybę tapybos pažeidimų, atsiradusių per gaisrus, ankstesnes restauracijas, keičiant paveikslo formatą, atnaujinant ir pertapant figūras.

Rentgenografiniai tyrimai parodė, kad seniausia paveikslo dalis yra mažesnio formato, 111 x 92 centimetrų dydžio. Didesnis paveikslo formatas buvo sukurtas ankstyvųjų restauravimų metu, tvirtinant autorinę drobę ant lentų skydo ir pritaikant paveikslą altoriui, puošiant kūrinį aptaisais. Per paskutinį restauravimą 1977 metais senasis paveikslas buvo sutvirtintas ir dubliuotas ant naujos drobės, pertapytos figūros ir visas paveikslo fonas. Pasak J. Bilotienės, didžiausių pastangų, atsargumo, susikaupimo ir intuicijos reikėjo šalinant grubius Madonos veido užtapymus, atidengiant ir atkuriant po dažų sluoksniais paslėptas veido ir kaklo linijas, akis, lūpas, Kūdikio veidą ir rankas.

Sidabrinius ir auksuotus paveikslo aptaisus restauravo Eugenija Juknienė, Birutė Kaupienė, Rimvydas Derkintis, meninių baldų restauratoriai Darius Varnas, Arūnas Baublys, puošybinius karūnų akmenis identifikavo brangakmenių ekspertas Arūnas Kleišmantas.

P. Gudyno restauravimo centrui Telšių vyskupas bažnytinio meno vertybę perdavė 2003-iųjų rugpjūtį. Jo tyrimai ir restauravimas, kuriuos finansavo Kultūros paveldo departamentas ir Telšių vyskupijos kurija, kainavo 64 tūkst. litų.

Vienos garsiausių Bažnyčios ir kultūros vertybių atsiradimo Lietuvoje istorija siejama su domininkonų vienuoliais, kuriuos 1642 metais Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius įkurdino Žemaičių Kalvarijoje. Manoma, jog dar Italijoje stebuklingais išgijimais garsėjusį kūrinį XVII a. iš Romos į Lietuvą atvežė ten studijavęs dominikonas Petras Pugačevskis. Pasakojama, kad patekęs į ligoninę vienuolis kartu su sunkiai sergančiu draugu prie paveikslo meldė Marijos globos. Matydamas iš jo sklindančią šviesą ligonis sulaukė išgijimo malonės.

Pagal Eltą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija