Atnaujintas 2005 liepos 8 d.
Nr.51
(1352)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Siurprizų savaitgalis

Bronius VERTELKA

Karaliaus Aleksandro vaidmenį
vos ne kaip tikras aktorius atliko
kun. dr. Rimantas Gudelis (viduryje)

Tautodailininkas Alfonsas Pajaujis
iš Prienų Bistrampolio festivaliu
liko patenkintas

Paskutinį birželio savaitgalį atgijo senasis Bistramo dvaras, stovintis netoli Via Baltica tarp Panevėžio ir Ramygalos. Vaizdingame parke, galingų klevų, uosių ir ąžuolų pavėsyje, vyko trečiasis Bistrampolio festivalis. Jis buvo skirtas pirmojo Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko gimimo 130-osioms metinėms.

„Esu tikra, kad vieta, kur dabar esame, nereikalauja daug žodžių. Linkiu Bistrampolio festivaliui neužgesti dar daugelį metų“, – atidarant šventę linkėjo Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė. „ Džiaugiuosi, kad šis festivalis tampa tradiciniu. Smagu, jog šioje gražioje žemėje jis būna tikrai skambus“,- kalbėjo Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. Aukštas pareigas einantys, tarsi iš anksto sutarę, į šventę atidundėjo su savo antrosiomis pusėmis. Valdžios atstovai noriai bendravo su atvykusiais į festivalį. Jie neskubėjo namo, užkalbinti mielai šnekučiavo. Gerai nusiteikęs buvo Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas kan. Petras Baniulis. Tai šen, tai ten pasirodydavo aukštoka vieno iš festivalio rengėjų – Ramygalos seniūno Valdo Chirv – figūra. Tvarka festivalyje gulė ant Viešosios įstaigos „Jaunimo galimybių integracijos centras“, pagrindinės festivalio rengėjos, savanorių pečių. Budėjo policijos ekipažas, tačiau jo pagalbos neprireikė. Į Bistrampolį neplūdo minios žmonių. Pajausti gerąją festivalio dvasią ėjo pėsti ar riedėjo ratuoti tie, kuriems iš tikrųjų reikėjo tokio renginio.

Trečiojo Bistrampolio festivalio programą profesionaliai vedė Valerijus Jevsejevas, Albinas Keleris ir Asta Preidytė – J.Miltinio dramos teatro aktoriai. Jie sugebėjo nepasimesti patekę į kritinę situaciją, mokėjo išsisukti papuolę į bet kokią padėtį. Tokį aktorių sumanumą susirinkusieji vertino plojimais. Upytės bajoras Čičinskas, į kurio vaidmenį puikiai sugebėjo įsijausti V. Jevsejevas, atskubėjo ne pėstute ar brikele važiuotas, bet atšvilpė lydimas ištiso burzgiančių baikerių motociklų eskorto. Nušokęs nuo motociklo, avėdamas ilgaauliais juodais chromo batais, jis tuojau pat pradėjo pokalbį.

Lietuvos ir Lenkijos valdovo bei Panevėžio įkūrėjo karaliaus Aleksandro vaidmenį atliko dr.kun. Rimantas Gudelis, Bistrampolio festivalio sumanytojas ir įkvėpėjas, dabar retokai į gimtąjį miestą užsukantis. Savo vaidmenį jis suvaidino vos ne kaip tikras aktorius. Sankt Peterburge katalikų kunigų seminarijos vicerektoriumi dirbantis ir į karaliaus Aleksandro vaidmenį sugebėjęs įsikūnyti dvasininkas, toldamas nuo scenos, susirinkusiems švystelėjo keletą saujų monetų, pasemtų iš maišelio.

Paskelbus, jog tarp Utenos senosios muzikos ansamblio dalyvių yra kunigas, tapo įdomu, kas jis. Dievo Apvaizdos bažnyčios vikaras kun. Andrius Šukys savo tiesiogines pareigas sugeba suderinti su poreikiu skverbtis į meno gelmes. Į festivalį, kaip ir pernai, jis atvyko kartu su Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos ketvirtakursiu, Uliūnų parapijoje augusiu Justu Jasėnu. Abu jie yra Miežiškių klebono kun. Kosto Balsio, parapijiečių mylimo ir gerbiamo kunigo, auklėtiniai. Sušvito žiburiukai jų akyse, išgirdus, kad į sceną kviečiami jaunieji atlikėjai. „ Čia tai bent parodys“, – trynė delnus vikaras.

Smagią programą parengė Ramygalos kultūros centro moterų ansamblis. Koncertavo garsenybe tapęs vilnietis Vytautas Kernagis. Nuo dainų ir muzikos ūžė, skambėjo šimtmetis parkas. Jo oro erdvę skrodė lėktuvai. Diena pasitaikė nebloga, nors debesys dažnokai užstodavo saulę. Festivalyje netrūko pramogų. Kas pageidavo, galėjo ant žirgo pajoti. Svaigus penkių minučių malonumas kaštavo keturis litus. Ratus po parką suko baikerių motociklai. Kas buvo su vaikais, ir jų laukė atrakcionai. Buvo kur alkį ar troškulį numalšinti. Apsipirkti kvietė tautodailės dirbinių mugė. Audėjų audėja tituluota panevėžietė Angelė Aleliūnienė turėjo įvairių austų dirbinių. Įsigyti drožtų iš medžio darbelių buvo galima pas Alfonsą Charlapavičių, taip pat žmogų iš Aukštaitijos sostinės. Moteris nuo Ramygalos turėjo keramikos dirbinių. Į festivalį atsitiktinai pateko Alfonsas Pajaujis. Atsivežė jis iš karklo vytelių pintų grožybių. Vien kuras kelionei į abi puses tautodailininkui atsiėjo per 60 litų, tačiau Prienų gyventojas atrodė ja patenkintas. Svečiui patiko čia dar ir todėl, kad dvare nesimatė įkaušusių ar svyrinėjančių, ir pats jis jautėsi saugus.

Kučių kaimas,

Panevėžio rajonas

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija