Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Literatūra

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Fondo „Į laisvę“ XIV studijų savaitė

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Švedijos žurnalistas, vertėjas, rašytojas, puikiai mokantis lietuvių kalbą, Jonas Ohmanas

Iš kairės: Juozas Ardys (JAV), dr. Mindaugas Bloznelis, 1941 metų birželio sukilimo dalyviai Vytautas Antanaitis, Alfonsas Žaldokas, dr. Augustinas Idzelis (JAV) Autoriaus nuotraukos

Daugelyje studijų savaičių, be iškiliausių Lietuvos politikos, visuomenės ir kultūros veikėjų, aktyviai dalyvavo ir dalyvauja žinomi lietuvių išeivijos veikėjai, poetai, rašytojai. Fondas „Į laisvę“ lietuviškai kultūrai ugdyti buvo įkurtas 1960 metais JAV kaip ne pelno siekianti visuomeninė, kultūrinė organizacija. Fondo tikslai: skatinti ir leisti įvairias studijas bei knygas istorine, filosofine, religine ir grožine tematika, remti kultūrinę bei patriotinę veiklą išeivijoje, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – ir Tėvynėje. 1990 metais „Į laisvę“ fondo filialas įkuriamas Lietuvoje, kuris taip pat ėmėsi leisti įvairias knygas, leidinius, organizuoti istorinių ir politinių studijų savaites. Pernai vykusioje studijų savaitėje Kaune gvildenta tema „Demokratijos pamokos ateities Lietuvai“, šiemet – „Lietuvių rezistencija, 1941metų įvykiai ir jų vertinimas“.

Tad birželio 30 – liepos 3 dienomis Kaune ir Kulautuvoje vyko Savaitės studijų darbas. Atidarymas vyko Kauno įgulos karininkų ramovėje. Kun. Robertas Grigas, invokacija pradėjęs konferencijos darbą, sakė: „Dieve, Tu vienas žinai, kiek kartų Lietuvos istorijos kelionėje turėjome ginti savo žmogiškąjį orumą ir tautinę laisvę didžiausių aukų, skausmo ir praradimų kaina. Psalmės žodžiais tariant, Tu tebesaugai odmaišiuose surinktas naikinamųjų Sibiro tremčių ašaras, Rainių, Medininkų, Vilniaus ir Tėvynės giriose pralietą kraują...

Suteik mums Kristaus išminties kovoti su priespaudos formomis, kurios pasireiškia ir demokratijose bei suvereniose šalyse – kad įstengtume pasipriešinti laisvę žudančiai korupcijai, socialiniam neteisingumui, žmogaus gyvybės ir esminių teisių negerbimui. Palaimink mūsų laisvės pastangas Tu, kuris per apaštalą esi pasakęs : „Esate brangiai atpirkti, todėl nebūkite žmonių vergai.“

Sveikinimus konferencijos dalyviams perskaitė „Į laisvę“ fondo Lietuvos filialo tarybos pirmininkas Jonas Kairevičius, 1941 metų birželio sukilėlių sąjungos pirmininkas Alfonsas Žaldokas, Karininkų ramovės viršininkas majoras Gediminas Reutas.

Pirmasis prelegentas dr.Augustinas Idzelis (JAV) aptarė 1941 metų įvykių Lietuvoje istorinę reikšmę. Daktaras paminėjo keletą istorinių faktų apie Birželio sukilimo detales ir veikėjus, kurie net istorijos specialistams mažai žinomi. Daktaras Sigitas Jagelevičius detaliai aiškino apie 1941 metų birželio sukilimo esmę ir atgarsius, nes dar ir šiandien kai kurie momentai įvairiai traktuojami mūsų valstybėje. Kadangi Birželio sukilimas buvo apėmęs visą Lietuvą, tai Baisogalos miestelio puolimą, įvairius faktus nagrinėjo ir dr. Arūnas Bubnys.

Tą pačią dieną Vilniaus universiteto profesorei Danutei Gailienei už mokslinę studiją „Kaip jaučiasi šiandien po daugelio metų represuoti Lietuvos žmonės, jų socialinė padėtis, pažiūros į praeitį ir dabartinę politiką“ įteikta „Į laisvę“ fondo rezistencijos premija. Diplomą ir piniginę premiją įteikė Juozas Ardys (JAV).

Kitą dieną konferencijos darbas vyko Kulautuvos kultūros centre. Dr. Arvydas Anušauskas, pasitelkęs daug istorinių faktų, dokumentų, profesionaliai išnagrinėjo okupuotos Lietuvos istorijos vingius iš šių dienų vizijos. Dr. A.Idzelis (JAV) toliau nagrinėjo Birželio sukilimo faktus iš istorijos perspektyvos nūdienos vertinimu. Vyko diskusijos. Istorikas Kęstutis Kasparas pristatė penktąją Juozo Lukšos-Daumanto knygos „Partizanai“ laidą. Vakare konferencijos dalyviai susitiko su Birželio sukilimo dalyviais A.Žaldoku, A.Antanaičiu, kurie detaliai aiškino visus sukilimo niuansus, atsakė į klausimus.

Liepos 2 dieną, šeštadienį, prof. K.Skrupskelis (JAV) nagrinėjo 1940-1941 metų įvykius, kai Lietuva buvo sovietų okupuota, o vėliau pateko į rudmarškinių fašistų priespaudą.

Labai didelį susidomėjimą sukėlė Jono Ohmano (Švedija) pranešimas apie Lietuvos pokario rezistencijos vertinimus Švedijoje. Šis pastorius 1989 metais lankėsi Lietuvoje, susipažino su politine padėtimi, bendravo su lietuviais. Vėliau pažintis peraugo į artimus ryšius ir norą išmokti lietuvių kalbą, nes sumanė Švedijos visuomenei pateikti malonią staigmeną – išversti į švedų kalbą mūsų rezistencinės kovos didžiavyrio J.Lukšos-Daumanto knygą „Partizanai“. Prelegentas su auditorija bendravo gražia lietuvių kalba ir stebėtinai taisyklingai kirčiavo. Štai ką reiškia noras išmokti lietuviškai! (Tiesa, šis žmogus moka dar vienuolika kalbų.) Taigi papasakojęs apie save, aiškino, jog švedų visuomenė prieš šešiolika metų nieko nežinojo apie karą po karo Lietuvoje. Švedams buvo nesuprantami žodžiai bunkeris, ryšininkas, partizanas. Jie paprasčiausiai nežinojo, kad lietuviai nuo 1944-ųjų iki 1954 metų priešinosi sovietų okupacijai ginklu.

Todėl švedas J.Ohmanas, siekdamas supažindinti savo tautiečius su Lietuvos rezistencine kova, išvertė minėtą knygą į švedų kalbą. Vertėjas ją pavadino šiek tiek suprantamiau švedams – „Miško broliai“ (švediškai – „Skogsbroder“). Vertimo autorius sakėsi turėjęs labai daug vargo, kol suradęs leidyklą, kuri ryžtųsi išleisti knygą. Prelegentas labai vaizdžiai kompiuterio ekrane parodė daug nuotraukų, iš kurių švedams aiškiau suprantamos sąvokos ryšininkas, bunkeris, slėptuvės ir t.t. J.Ohmanas, pasirodo, labai gerai susipažinęs su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu, jo vadais, vykusiais mūšiais su sovietine kariuomene. Be to, šis žmogus nuvyko ir į Kaliningrado sritį, aplankė vietas, ties kuriomis J.Lukša „kirto“ valstybinę sieną. Ar koks nors Lietuvos žurnalistas tai padarė ir ar kada nors padarys? Knyga „Miško broliai“, išleista Švedijoje trylikos tūkstančių tiražu, dingo nuo prekystalių per savaitę...

Rudenį, rugsėjo mėnesį, Geteborge vyks tarptautinė knygų mugė, ir joje pasirodys minėtos knygos antra laida. Be to, mugės metu vyks keli seminarai apie lietuvių partizanų rezistencinę kovą. Norintieji ten patekti jau turi rengtis dabar. Tik žurnalistine veikla, vertimais besiverčiantis J.Ohmanas sako, kad turi parengęs ir ruošiasi išleisti minėtą knygą... rusų kalba Kaliningrado srityje! Duok Dieve, kad tai įvyktų. Klausaisi mūsų kaimyno (tiesa, tolimojo) ir negali suprasti: o kada mes patys imsimės tokio plataus tyrinėjimo? Gražu, kai Švedijos atstovas tampa mūsų šalies ambasadoriumi kitose pasaulio valstybėse. Kad daugiau tokių talkininkų! Konferencija baigė savo darbą turininga vakarone, pasibuvimu, dainomis.

© 2005 "XXI amžius"