Atnaujintas 2005 liepos 22 d.
Nr.55
(1356)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Neabejojama popiežiaus Jono Pauliaus II šventumu

Beatifikacijos procesas reikalauja nuoseklumo, kilnumo ir objektyvumo

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II,
kovo 27 dieną paskutinį kartą
pasirodęs savo rezidencijos
lange, palaimino Vatikano
Šv. Petro aikštėje
susirinkusius tikinčiuosius
EPA-ELTA nuotrauka

Popiežius Jonas Paulius II
vasario 22 dieną priima Kroatijos
ministrą pirmininką Ivą Sanaderą.
Tai buvo pirmoji po ligos
Popiežiaus privati audiencija
su valstybės vadovu, kuri tapo
ir paskutinioji prieš jo mirtį.
Tai buvęs Kroatijos premjero
mandagumo vizitas. Kroatijos
premjeras atvyko į Romą
Vatikano muziejuje atidaryti
parodą apie Romos imperijos
archeologinius radinius Kroatijoje
EPA-ELTA nuotrauka

Popiežius Benediktas XVI, suteikęs ypatingą dispensą pradėti savo pirmtako Jono Pauliaus II beatifikacijos (paskelbimo palaimintuoju) bylą nelaukiant bažnytiniuose įstatymuose reikalaujamų penkerių metų nuo kandidato į šventuosius mirties, toliau domisi šios bylos vedimo eiga. Liepos 6 dienos bendrojoje audiencijoje kreipdamasis į maldininkus, jis pakvietė melstis šia intencija, tai yra, kad beatifikacijos byla būtų sėkmingai užbaigta ir „Dievo tarnas mūsų mylimas popiežius Jonas Paulius II“ būtų iškeltas į Bažnyčios altorių garbę.

Kviečiama bendradarbiauti maldoje ir pateikiant liudijimus

Birželio pabaigoje beatifikacijos bylą pradėjusi Romos vyskupija taip pat paskelbė specialią maldą, kuria būtų prašoma malonių Jono Pauliaus II užtarimu. Šią maldą pristatė paskirtasis beatifikacijos bylos postulatorius monsinjoras Slavomiras Oderis. Šis iš Torunės vyskupijos (Lenkija) kilęs dvasininkas dabar dirba teisiniu vikaru Romos vyskupijos apeliacijų tribunole, kur ir vykdomas Jono Pauliaus II beatifikacijos bylos diecezinės fazės tyrimas. Kad byla būtų sėkmingai užbaigta, reikalingas įvykusio stebuklo su kandidato į šventuosius užtarimu patvirtinimas.

Minėtoje maldoje į Švenčiausiąją Trejybę dėkojama Dievui už popiežiaus Jono Pauliaus II dovaną Bažnyčiai ir prašoma malonių su jo užtarimu, viliantis, kad jis netrukus bus priskirtas šventųjų būriui. Maldoje taip pat pabrėžiama, kad popiežius Jonas Paulius II, visiškai pasitikėdamas Dievo gailestingumu ir Švč. Mergelės Marijos motiniška globa, savo tarnyste pasaulio krikščionims pateikė gyvąjį Jėzaus, Gerojo Ganytojo, įvaizdį. Jis „parodė mums, kad šventumas yra būtina priemonė kasdieniam krikščionio gyvenimui ir kelias siekiant amžinosios bendrystės su Viešpačiu“.

Su šia malda, taip pat kita informacija, kaip asmeniniu liudijimu tikintieji gali prisidėti prie popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijos bylos spartesnio vedimo, siūloma susipažinti specialioje šiam tikslui paskelbtoje interneto svetainėje www.johnpauliibeatification.org. Pranešama, kad jau pirmąją savaitę po šios svetainės įkūrimo ją aplankė 67 tūkst. žmonių.

Dar gegužės pabaigoje Popiežiaus generalinis vikaras Romos vyskupijai kardinolas Kamilas Ruinis paskelbė ediktą, kuriame siūloma pateikti liudijimus apie Jono Pauliaus II šventumą, taip pat kviečiama atsiųsti visus surastus jo dar nepublikuotus raštus arba jų kopijas. Šio edikto tekstas publikuotas Vatikano laikraščio „L’Osservatore Romano“ pirmajame puslapyje, taip pat dviem mėnesiams iškabintas Romos vikariato bei Jono Pauliaus II gimtosios Krokuvos arkivyskupijos institucijų patalpose.

Edikto tekste nurodoma, kad, vedant beatifikacijos bylą ir siekiant patvirtinti Dievo tarno gyvenimo herojiškąsias vertybes, turi būti surinkti ir išanalizuoti visi Jono Pauliaus II raštai. Spausdintas publikacijas surinkti yra gerokai paprasčiau, tačiau komisiją ypač domina iki šiol neskelbti „rankraščiai, dienoraščiai, laiškai ir kiti privatūs Dievo tarno raštai“. Tikintiesiems primenama, kad, jeigu jie nenori perduoti jiems brangių Popiežiaus raštų originalų, gali atsiųsti jų sertifikuotą kopiją.

Rastas Popiežiaus laiškas pasikėsintojui

Be abejonės, šiuo požiūriu įdomiausias paties popiežiaus Jono Pauliaus II rankraštinis archyvas, kuris jo ilgamečio sekretoriaus arkivyskupo Stanislavo Dzivišo, neseniai paskirto Krokuvos ordinaru, dėka buvo išsaugotas. Štai liepos pradžioje pasirodė pranešimų, kad šiame archyve rastas niekada nepublikuotas buvusio Šventojo Tėvo laiškas turkui teroristui Mehmetui Ali Agdžai. Šis islamiškojo ekstremizmo atstovas, kaip manoma, ne be buvusios komunistų žvalgybos įsikišimo, pasikėsino į Joną Paulių II 1981 m. gegužės 13 d.

Dviem šūviais pavojingai sužeistas per bendrąją audienciją Romos Šv.Petro aikštėje, vėliau Džemelio klinikose atsigavęs Šventasis Tėvas savo pirmajame viešame pasisakyme atleido pasikėsintojui. Pasveikęs Popiežius 1983 m. gruodžio 27 d. kalėjime aplankė M.Agdžą, kuris po 19 metų gavęs Italijos prezidento malonę 2000-aisiais buvo sugrąžintas į Turkiją ir ten toliau kali už kitus ankstesnius nusikaltimus. Paskutinėmis Jono Pauliaus II gyvenimo dienomis M.Agdža kalėjime darė pareiškimus, kad meldžiasi už Popiežiaus sveikatą.

Liepos pradžioje Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad Jono Pauliaus II laiškas M.Agdžai rastas tarp privačių rankraštinių dokumentų, kurie buvo naudoti rengiant paskutiniąją Popiežiaus knygą „Atmintis ir tapatybė“, kuri knygynuose pasirodė šį pavasarį. Apie laiško egzistavimą arkivyskupas S.Dzivišas pranešė Lenkijos katalikų žinių agentūrai KAI. Šį laišką, manoma, rašytą tarp 1981 metų gegužės ir 1983-iųjų gruodžio, kaip „broliškos meilės“ ženklą Šventasis Tėvas pats norėjo paskelbti, bet vėliau apsigalvojo ir asmeniškai nuvyko pas kalintį M.Agdžą. Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ pripažino, kad Popiežiaus apsilankymas kalėjime, „be abejonės, tapo labiau jaudinančiu ir stipresniu atleidimo liudijimu nei galėjo būti tik paskelbtas laiškas“.

Tačiau ir laiškas, kuriame, anot laikraščio „Rzeczpospolita“, Jonas Paulius II klausia pasikėsintojo: „Kodėl tu šovei į mane, jeigu mes abu tikime tą patį vieną Dievą?“, yra svarbus dokumentas beatifikacijos byloje. Laukiama, kad jį, kaip ir kitą buvusio Popiežiaus archyvinę medžiagą, arkivyskupas S.Dzivišas perduos bylos postulatoriui monsinjorui S.Oderiui.

Postulatoriaus darbų apimtis ir atsakomybė

Postulatoriaus atsakomybė kandidato į šventuosius byloje yra viena didžiausių, kaip ir pati darbo apimtis. Jis turi surinkti visus svarbius kandidato raštus ir dokumentus, patvirtinančius jo šventumą, reputaciją, vertybių kupiną gyvenimą. Postulatorius ne tik prižiūri pasiekiančius liudijimus bei raštus, bet pats sudaro sąrašą tų pagrindinių liudytojų, kuriuos tribunolo teisėjai apklausia beatifikacijos bylos eigoje. Birželio 28 dieną vykusiose bylos inauguracijos iškilmėse Laterano Šv. Jono bazilikoje, kuri yra Romos vyskupijos katedra, monsinjoras S.Oderis perdavė kardinolui K.Ruiniui sąrašą beveik 100 asmenų, kurie turės būti apklausti, ar gerai pažinojo Joną Paulių II.

Postulatorius kartu su kitais tribunolo teisėjais bei pačiu Romos vyskupijos generaliniu vikaru kardinolu K.Ruiniu davė priesaiką „nekalbėti ir nedaryti nieko tiesiogiai ar netiesiogiai, kas galėtų pažeisti teisingumą arba apribotų liudytojų laisvę“, bei išsaugoti kitą svarbų slaptumą. Tarp tų paslapčių, be kita ko, yra kaip tik į minėtą apie 100 liudytojų sąrašą įtrauktų žmonių, kurių pavardžių negalima paviešinti. Todėl visiškai suprantama, kodėl duodamas interviu JAV katalikų žinių agentūrai CNS monsinjoras S.Oderis nepaminėjo jokios liudytojo pavardės Jono Pauliaus II beatifikacijos byloje. Paklaustas jis tik patvirtino, kad į liudytojų sąrašą įtraukti ne vien katalikai. Galima numanyti, jog tai galėtų būti kitų krikščioniškų Bažnyčių hierarchai, politiniai veikėjai arba buvusio Šventojo Tėvo jaunystės draugai žydai. Spėjama, kad liudytojų sąraše yra Krokuvos arkivyskupas S.Dzivišas, kuris popiežiaus Jono Pauliaus II asmeniniu sekretoriui dirbo beveik keturis dešimtmečius. Tačiau buvęs kardinolas Jozefas Ratcingeris, kuris 20 metų vadovavo Tikėjimo doktrinos kongregacijai ir buvo vadinamas Jono Pauliaus II „dešiniąja ranka“, liudytoju negalės būti. Mat, tapęs popiežiumi Benediktu XVI, jis pats dabar priima galutinį sprendimą, ar Dievo tarnas gali būti beatifikuotas ir kanonizuotas. Kardinolo K.Ruinio paskirti tribunolo teisėjai liudytojų apklausimą Romoje, Krokuvoje ir kitur turėtų pradėti rugsėjį.

Registruojami galimų stebuklų atvejai

Be didžiulio kiekio medžiagos apie Jono Pauliaus II gyvenimą nagrinėjimo, jo darbų tyrimo ir liudytojų apklausimo, kad būtų patvirtinta šventumo reputacija ir herojiškai išgyventos krikščioniškos vertybės, postulatoriaus monsinjoro S.Oderio uždavinys taip pat yra surinkti informaciją apie galimus stebuklus, įvykusius buvusio Šventojo Tėvo užtarimu. Beatifikacijai reikalinga, kad, užbaigus diecezinį bylos tyrimą, tolesniame šio darbo etape Šventųjų skelbimo kongregacijoje sudaryta teologų ir medikų komisija patvirtintų bent vieną stebuklingo išgijimo atvejį, o vėlesnei kanonizacijai, tai yra paskelbimui šventuoju, būtinas ir antrojo stebuklo patvirtinimas.

Kaip pranešama, renkant informaciją apie galimus stebuklus popiežiaus Jono Pauliaus II užtarimu gana organizuotai dirba Meksikos vyskupų konferencija. Šią Lotynų Amerikos šalį buvęs Šventasis Tėvas pirmiausia aplankė (1979 metų sausį) savo įspūdingų užsienio kelionių „maratone“. Iš viso apsilankęs Meksikoje penkis kartus Jonas Paulius II radikaliai atnaujino suirusius Bažnyčios ir valstybės santykius bei rodė ypatingą pagarbą didžiajai Gvadelupės Dievo Motinos šventovei. Šalies sostinės Mechiko arkivyskupija parengė netgi specialų leidinį Jono Pauliaus II beatifikacijos procesui, kad paspartintų atitinkamos informacijos bei jos autentiškumo supratimą.

Vienu žinomu galimu stebuklu yra keturmečio Erono Badiljos pasveikimas, kurį, sergantį sunkia leukemijos forma ir medikų pripažintą nepagydomu, Popiežius per savo vizitą į Meksiką 1990 metais pabučiavo į kaktą. Netrukus po minėto susitikimo su Šventuoju Tėvu vaiko sveikata ėmė sparčiai gerėti, ir jis visiškai išgijo. Dabar 19-metis jaunuolis E.Badiljas yra universiteto studentas. Dar dviejose Meksikos vyskupijose yra surinkti dokumentuoti liudijimai, kaip pamaldus Jono Pauliaus II užtarimo prašymas padėjo žmonėms išsigydyti vėžį.

Bylos tyrimo trukmę sunku numatyti

Daugybę krikščionių, žinoma, domina klausimas, kada beatifikacijos procesas gali būti užbaigtas ir popiežius Jonas Paulius II paskelbtas palaimintuoju. Monsinjoras S.Oderis teigia, jog tai numatyti yra „absoliučiai neįmanoma“ . Visi nori, kad procesas būtų užbaigtas kaip galima greičiau, nes buvusio Šventojo Tėvo laidojimo dieną, balandžio 8-ąją, Romos Šv. Petro aikštėje daug žmonių skandavo šūkį: „Santo subito“ („Tuoj pat šventuoju“). Atsiliepdamas į šį „vox populi“ („liaudies balsą“), taip pat į konklavą susirinkusių daugelio kardinolų pageidavimą, popiežius Benediktas XVI gegužės 13 dieną leido pradėti beatifikacijos bylos tyrimą be kanonų teisėje numatyto laukimo laikotarpio.

Visi pripažįsta, kad tolesnis beatifikacijos procesas turi vykti nuosekliai, kilniai ir objektyviai. Paskirtieji tribunolo nariai Jono Pauliaus II gyvenimui ir vertybėms tirti bei galimiems stebuklams jo užtarimu analizuoti, be kita ko, buvo paprašyti prisiekti, kad nepriims „jokių dovanų“, kurios galėtų daryti įtaką jų darbui, ir šis darbas, matyt, bus skaičiuojamas metais, o ne mėnesiais, ypač dėl tiriamos medžiagos gausumo. Šiais laikais greičiausias beatifikacijos procesas tiriant Motinos Teresės bylą taip pat užtruko kelerius metus, nors darbo apimtis buvo mažesnė. (Motina Teresė iš Kalkutos mirė 1997 metais, beatifikacijos byla, gavus popiežiaus Jono Pauliaus II dispensą, pradėta tirti 1999-aisiais ir didžioji artimo meilės apaštalė palaimintąja paskelbta 2003 metais.)

Dėl galutinio popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijos ir kanonizacijos rezultato beveik niekam nekyla abejonių. Proceso pradėjimo iškilmėse birželio 28 dieną pradėdamas skaityti buvusio Šventojo Tėvo biografiją kardinolas K.Ruinis pastebėjo, jog tai gal ir nereikalinga, nes jis labai gerai ir visuotinai pažįstamas bei vyrauja „tvirtas ir vieningas įsitikinimas dėl jo šventumo“. Dabartinis popiežius Benediktas XVI (tuomet dar kardinolas J.Ratcingeris) savo pirmtako laidotuvių homilijoje sakė: „Galime būti tikri, kad mūsų mylimas Popiežius dabar stovi prie Dangiškojo tėvo lango, mus mato ir laimina“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija