Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Pagerbti tragiškai žuvę pareigūnai

Vienintelis gyvas išlikęs Medininkų tragedijos liudininkas Tomas Šernas su dukrele Gertrūda

Medininkų pasienio poste praėjusį sekmadienį iškilmingai paminėta skaudi gyvosios istorijos pamoka – prieš 14 metų, 1991-ųjų liepos 31-osios rytą, čia buvo nužudyti septyni Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnai. Prie aukų memorialo galvas nulenkė žuvusiųjų artimieji, Seimo, Vyriausybės atstovai, Vidaus reikalų ministerijos bei Muitinės departamento pareigūnai.

Ceremonijoje dalyvavo vienintelis gyvas išlikęs tragedijos liudininkas Tomas Šernas, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas, vidaus reikalų ministras Gintaras Jonas Furmanavičius, kiti Vyriausybės atstovai, kapelionas kun. Aušvydas Belickas.

Kartu buvo pagerbtas ir netoli Medininkų, Krakūnų pasienio poste, žuvusio Gintaro Žagunio atminimas.

Po pagerbimo ceremonijos duotas startas bėgimo estafetės Medininkai-Vilnius dalyviams. Raktinis šios estafetės skaičius – septyni. Tiek pareigūnų žuvo Medininkuose.

Vatikano radiją kunigas iškeitė į tarnybą karinėse oro pajėgose

Kun. Virgilijus Veilentas nuo šiol bus Karinių oro pajėgų kapelionas Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka

Vatikano radijo Lietuvių skyriui vadovavęs kun. Virgilijus Veilentas nebegrįš į Italiją – laisvalaikiu lėktuvus pilotuojantis kunigas nuo rugpjūčio pradėjo kapeliono darbą Lietuvos karinėse oro pajėgose.

„Aviatoriai – gerai dangų jaučiantys žmonės. Pagaliau tarp lakūnų jaučiuosi savas, nes ir pats skraidau. Manau, suprasiu tuos žmones, viliuosi, kad jiems taip pat būsiu artimas“, – sakė liepos 29-ąją vyriausiajam Karinių oro pajėgų vadui pristatytas kapelionas.

Didelė kruša Lietuvoje

Panevežio rajono Aščiagalių kaime gyvenanti Paulina Lukoševičienė rodo viesulo išdaužytus langus Gintaro Lukoševičiaus (ELTA) nuotraukos

Praėjusio šeštadienio vakarą Panevėžio rajone viesulas su kruša nusiaubė per 20 sodybų. Per keliolika minučių dar neregėto šiame krašte dydžio kruša nusiaubė ne vieną Karsakiškio seniūnijos kaimą. Vištos kiaušinio dydžio ledai daužė pastatų stogus, langus, niokojo pasėlius, automobilius, kliuvo laukuose besiganiusiems gyvuliams, kai kam kelias dienas teko gyventi be elektros Labiausiai nukentėjo Bygailių, Aščiagalių, Tiltagalių, Akmenių, Žiliškių, Žvikų, Patrakių, Gailių durpyno kaimai.

Prezidentas išklausė varėniškių skundus

Rūta AVERKIENĖ

Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma domėjosi austinėmis lovatiesėmis

Kaip jau rašėme „XXI amžiuje“, liepos 26 dieną Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma lankėsi Varėnos krašte ir domėjosi žemėtvarkos, nuosavybės atkūrimo bei žemės valdymo problemomis. Prezidentas su Varėnos rajono savivaldybės vadovais bei gyventojais aptarė žemės ir miškų grąžinimo klausimus bei išklausė daugybę varėniškių skundų.

Telšių vyskupijos Eucharistijos kongresas

Kun. mgr. Andriejus SABALIAUSKAS

Eucharistinė procesija Stasio Gentvilo nuotrauka

Liepos 23-24 dienomis Švėkšnoje, kurios dvibokštė neogotikinė bažnyčia šiais metais švenčia 100-ąsias konsekracijos metines, vyko visos Telšių vyskupijos Eucharistinis kongresas, skirtas Eucharistijos metams paminėti. Kongresas prasidėjo liepos 23-iosios, šeštadienio, popietę, kada į miestelį pradėjo rinktis katalikiškasis jaunimas iš įvairių Telšių vyskupijos parapijų. Įvairaus amžiaus jaunuolių užregistruota per 600. Jaunimas rinkosi į didingą Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią, kur jiems katechezę apie Eucharistiją vedė kun. Gediminas Numgaudis, OFM. Po katechezės bažnyčioje 20 val. šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, Telšių vyskupo generalvikaras prel. Juozas Šiurys, susirinkę kunigai – Telšių vyskupijos parapijų jaunimo globėjai ir jaunimo organizacijų dvasios tėvai, vadovavo apaštalinis nuncijus Lietuvai ir Baltijos šalims arkivyskupas Peteris Stephenas Zurbrigenas. Po šv. Mišių prasidėjo naktinė Švč. Sakramento adoracija. Visą naktį prie Švč. Sakramento budėjo ir meldėsi jaunimas iš įvairių parapijų. Kiekviena adoracijos valanda buvo skirta atskirų dekanatų jaunimui. Visą naktį prie išstatyto Švč. Sakramento meldėsi atvykę žmonės, kurių buvo pilnutėlė bažnyčia.

Šventi namai

Bronius VERTELKA

Kęstutis ir Rūta Kuzmos

Iš visų pusių Rūtos ir Kęstučio Kuzmų sodybą supa sodų bendrijų žemės sklypai bei juose stovintys statiniai. Pasakojama, jog XVIII a. pradžioje čia užkuriomis atėjo toks Dauknys. Nuo jo pavardės ir kilo kaimo pavadinimas. Daukniškyje šiandien – kelios sodybos, tarp jų ir Kuzmų.

Atlaiduose – iš parapijos kilę dvasininkai

Šv.Mišias aukoja kun. Kęstutis Vosylius ir vyskupas Juozas Preikšas

GRIŠKABŪDIS. Liepos 24-ąją Kristaus Atsimainymo bažnyčioje buvo švenčiami didžiausi šioje daugybę kunigų davusioje parapijoje Šv.Onos atlaidai. Beveik visada juose dalyvauja iš šios parapijos kilę vyskupai Juozas Preikšas ir Juozas Žemaitis, MIC, atvyksta iš čia kilusių ir Griškabūdyje dirbusių kunigų. Šįkart, be vyskupo J.Preikšo, atvyko Griškabūdyje gimęs ir iš čia į kunigus išėjęs Garliavos klebonas kun. Kęstutis Vosylius bei buvęs šios parapijos, o dabar Keturvalakių klebonas kun.Vytautas Užkuraitis. Dabartinis Griškabūdžio klebonas kun. Žydrūnas Kulpys į atlaidus pasikvietė ir buvusį seminarijos kurso draugą, Slavikų kleboną kun. Darių Sruoginį.

Dviguba šventė

Tai tik maža dalelė Laukuvos jaunųjų chorisčių, giedojusių Votyvoje (vadovė Jolanta Bučnienė)

LAUKUVA. Jau nuo seno Laukuvoje švenčiami Švč.Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai, kurie sutampa su Laukuvos miestelio gimtadieniu. Prieš porą metų laukuviškiai atšventė šio miestelio, prigludusio prie Žemaičių plento, 750 metų jubiliejų.

Pirmajai Lietuvos okupacijos aukai – atminimo paminklas

Rūta AVERKIENĖ

Pasienio policijos Alytaus baro VI rajono 2-os Ūtos sargybos viršininkas atsargos viršila Aleksandras Barauskas apie 1934-1935 metus

Varėnos rajone pagerbta pirmoji Lietuvos okupacijos auka – prieš 65 metus žuvęs Lietuvos kariuomenės atsargos viršila, Šaulių sąjungos narys, Ūtos pasienio sargybos viršininkas Aleksandras Barauskas. Žūties vietoje iškilo paminklas, artimiausiu metu A.Barausko vardu žadama pavadinti Dubičių pasienio užkardą.

Minint šias datas, verta nušluostyti laiko dulkes nuo to meto įvykių.

1940 m. birželio 14 d. 23 val. 50 min. Sovietų Sąjungos užsienio reikalų komisaras Viačeslavas Molotovas Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui įteikė ultimatumą, reikalaujantį sudaryti Kremliui priimtiną vyriausybę ir įsileisti į Lietuvą sovietų kariuomenę. Nematydama galimybių pasipriešinti, Lietuvos vyriausybė ultimatumą priėmė. O kitą dieną, birželio 15-ąją, Lietuvos sieną peržengė Raudonosios armijos daliniai.

Restauruojami sostinės Bernardinų bažnyčios paveikslai

Bernardinų bažnyčios drobė „Šv. Brunonas. Stebuklas bažnyčioje“ – viena iš seniausių nežinomo autoriaus paveikslų cikle

Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre restauruojamas didelis sakralinės tapybos paveikslų ciklas iš sostinės Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino (Bernardinų) bažnyčios.

Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose saugomi XVII-XIX a. sukurti paveikslai iš Bernardinų bažnyčios, kuri sovietų valdžios buvo uždaryta 1949 metais, vėliau atiduota Vilniaus dailės akademijai ir paversta sandėliu.

Ne tik okupacija, bet ir išdavystė

Petras KATINAS

Piešinys „Bolševikų svajonės“, kurį išspausdino „Ateitis“ (1943 m. birželio 2 d.)

Oficialusis Kremlius nuolat pareiškia, kad jokios sovietinės okupacijos, įvykdytos 1940 metų birželį, nebuvo, o po mėnesio Kremliaus strategų ir NKVD suorganizuoti „liaudies seimo“ rinkimai ir to „seimo“ sprendimas prašyti būti priimamiems į „didžiąją SSRS tautų šeimą“ buvo teisėti veiksmai. Kaip savo atsiminimuose rašė buvęs Kauno burmistras (1940 m. birželio-spalio mėn.), rašytojas ir vertėjas Antanas Garmus, irgi „išrinktas“ į „liaudies seimą“, buvo įvykdytas šėtoniškas Stalino planas: mes patys turėjome prašytis priimami į Sovietų Sąjungą. Vadinasi, savo rankomis turėjome išsikasti sau duobę ir save palaidoti.

Skylėtame laive

Petras KATINAS

Užmarinuoti laike Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Pažvelkime į mūsų gyvenimą. Atrodo, gyvename savotiškame nesvarume. Drąsiname save, kad ta nesvarumo būklė baigsis po būsimųjų rinkimų, nes žmonės, o ypač sovietinis kairiųjų elektoratas, pagaliau atsikvošės akivaizdžiai pamatęs, ko verti „gelbėtojų“ rieškučiomis dalyti pažadai apie rojų po keliasdešimt dienų. Kaipgi čia neprisiminsi sovietinių laikų anekdoto apie nuolat žadėtą komunistinį rojų. „Armėnų radijas klausia:

Skaitytojų užsienyje dėmesiui!

Užsiprenumeruokite „XXI amžių“ tiesiogiai. Čekį rašykite „Naujasis amžius“, Viešoji įstaiga vardu ir siųskite redakcijos adresu: a.d. 211, LT-44003 Kaunas, LITHUANIA.

Prenumeratos kaina pusei metų - 65 doleriai, metams - 120 dolerių. Užsieniečiai taip pat gali užprenumeruoti „XXI amžių“ ir savo giminėms Lietuvoje. Abiejų savaitės numerių kaina metams - 70 dolerių, tik trečiadienio arba tik penktadienio numerio - 40 dolerių. Nepasitikintys gali siųsti čekį „XXI amžiaus“ atstovui JAV kun. A.Paliokui, rašydami čekį jo vardu ir siųsdami adresu: Rev. Algirdas Paliokas, 14915 127th Street, Lemont, IL 60439, USA.