Atnaujintas 2005 rugpjūčio 24 d.
Nr.62
(1363)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Be ugnies dūmų nebūna

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo (AT) Civilinių bylų kolegija 1992 m. rugsėjo 14 d. savo sprendimu patvirtino faktą, kad Kazimira Danutė Prunskienė, davusi rašytinį pasižadėjimą, sąmoningai bendradarbiavo su KGB. Teismo sprendimas abejonių niekam nekėlė, nes įtariamosios visi reikalavimai dėl dokumento autentiškumo tyrimo buvo patenkinti: atliktos rašybos, rašalo, popieriaus ekspertizės patvirtino K.Prunskienės raštiško pasižadėjimo bendradarbiauti su KGB autentiškumą. Tačiau 2003 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismas, kuriam, jau įsigaliojus AT sprendimui, buvo pavestas panašių bylų nagrinėjimas, kažkodėl ėmė svarstyti bylą iš naujo uždarame posėdyje (?!). Ir nusprendė... panaikinti AT sprendimą, atmetė K.Prunskienės bendradarbiavimo su KGB faktą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras tvirtina, kad jei net nebūtų minimo pasižadėjimo ar asmeninės kortelės, tai bendradarbiavimo faktui pakaktų kitų įrodymų.

Neseniai grupė Seimo narių paragino K.Prunskienę imtis priemonių, kad būtų išslaptinta ir paskelbta Ypatingojo archyvo bei teismų bylų medžiaga, kad visuomenė iš tikrųjų sužinotų tikrąją padėtį. Naivu būtų tikėti, kad tokios sau nenaudingos iniciatyvos K.Prunskienė imtųsi. Tačiau ir tai vargu ar nuramintų visuomenę, nes visuomenė akivaizdžiai mato dūmus kitur, kurių be ugnies nebūna.

Visuomenei ir aukščiausioms valdžioms yra žinomi faktai, reiškiniai, kurių nenagrinėja teismai, tačiau kurie būna reikšmingesni už pasirašytą pasižadėjimą bendradarbiauti su KGB.

Piliečio lojalumas valstybei, nors jo vertinimas nėra lengvas (gali būti motyvuojamas tik įtarimu), jo nenagrinėja ir nelojalumo fakto netvirtina teismai, tačiau renkant ar skiriant asmenis į valstybines institucijas, į lojalumą visose valstybėse atsižvelgiama labai rimtai, nelojalių piliečių veikla valstybinėse institucijose nutraukiama, stabdoma arba ribojama. Ir toks ribojimas nelaikomas žmogaus teisių pažeidimu, apkalta ar bausme, kaip nelaikomi bausme ribojimai dirbti tam tikrą darbą be atitinkamo profesinio pasirengimo, kvalifikacijos. Nelojalumo valstybei požymiai gali būti labai įvairūs: kilmė, bendradarbiavimas su kriminalinėmis ar valstybei priešiškomis struktūromis praeityje, įtarimas esant tokių veiksmų tąsą.

Žemės ūkio ministrės K.Prunskienės buvusį bendradarbiavimą su KGB nustatė AT, nelojalumą Lietuvos valstybei rodo ir kiti veiksmai būnant aukštose valstybės pareigose, kaip kainų pakėlimas, išprovokavęs jedinstveninkų maištą, Maskvos primesto moratoriumo nepriklausomybei aktyvus palaikymas 1991 metais, pritarimas bei pataikavimas Rusijos politikai Lietuvos atžvilgiu bei tos valstybės padėkos ženklai (suteiktas Rusijos kunigaikštienės titulas, kvietimas į Rusijoje rengiamas iškilmes), išvyka be Prezidento ir Užsienio reikalų ministerijos pritarimo į Rusijos organizuotas iškilmes Karaliaučiuje.

Esant tokiems, visiems akis graužiantiems nelojalumo dūmams, K. Prunskienės nelojalumo valstybei ugnelė akivaizdi. Todėl valstybės vadovas, nelaukdamas viešų ir slaptų narplionių teismuose, turi rimtą pagrindą, net neduodant paaiškinimų (lojalumo kriterijai gali būti slapti), ministrę iš pareigų atstatydinti. Vyriausioji rinkimų komisija, nors K.Prunskienė nei iki, nei po Liustracijos įstatymo paskelbimo neprisipažino bendradarbiavusi su KGB, nors AT tai įrodė, turėtų panaikinti jos Seimo narės mandatą.

Lietuvoje nelojalumo valstybei ne tik ugnelių, bet ir lauželių pakanka. Metas gesinti. Nors po vieną, – kad daugiau neįsipliekstų.

Algimantas Zolubas

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija