Atnaujintas 2005 rugsėjo 7 d.
Nr.66
(1367)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Tęstinumas

Kaip tvirtino buvęs sovietinės Lietuvos pirmasis komunistų partijos sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas, tikrų, atsidavusių komunistų partijai ir jos ideologijai narių Lietuvoje tebuvo 3-5 procentai, o dauguma narių buvę tik prisišlieję prie tos partijos dėl asmeninės naudos. Po nepriklausomybės atgavimo komunistų partija nebuvo panaikinta ir joje liko apie 5 proc. buvusių narių, taigi galima tvirtinti, kad joje ir liko tie ištikimieji, atsidavusieji. Partijos pavadinimas, norint užmaskuoti tos nusikalstamos organizacijos tikrąją esmę, keistas net kelis kartus (SSKP – LKP – LDDP – LSDP), tačiau savaiminis narių perėjimas iš vienos šios partijos į kitą liudija ištikimųjų prielankumo komunistų partijai, veiklos būdų bei sovietinio „demokratinio centralizmo“ patirties tęstinumą.


Ar bus pripažintas kunigaikštienės titulas?

Nerimsta aistros dėl siuntinio žemės ūkio ministrei, keliavusio per konsulatą ir Užsienio reikalų ministeriją (RM) iš Sankt Peterburgo į Lietuvą. URM pareigūnai, atidarydami siuntinuką su kunigaikščių ordinais ir dokumentais, prasižengė su elementariausiomis elgesio normomis, žmogaus teise ir privatumu.


Ar dar ilgai gyvensime su KGB šmėkla?

Naujos sudėties Liustracijos komisija žymiai aktyviau ėmė tirti asmenų, priklausiusių KGB, veiklą. Su tuo ją reikia sveikinti. Tačiau taip pat tenka apgailestauti, kad pavasario sesijos metu Seimas, net nagrinėdamas „rezervininkų“ klausimą, nesiėmė KGB problemos spręsti iki galo. Visų pirma parengti normalų visa apimantį Liustracijos įstatymą, nes jame iki šiol tėra sudėti tik atskiri fragmentai. Seimo narių Alvydo Sadecko ir Rimanto Smetonos siūlymai anaiptol nebuvo taškų ant „i“ sudėjimas KGB klausimu.


Vienykimės be komunistų

Norint sukurti tautoje vienybę ir didžią ateitį, dabartis reikalauja praeities didvyrių pėdomis eiti.

                         Knygnešys Jurgis Bielinis

Tikriausiai esame stebėję paklydusius šunelius. Vieni jų susivėlę, uodegas žeme velka. Kiti dar su užriestom uodegom, blizgančiu kailiu, glaudžiasi prie nepažįstamų žmonių. Pirmieji jau iš niekur nieko nesitiki gauti, pašalėmis atokiau nuo žmonių sliūkina ir kažkur baigia gyvenimą.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija