|
Kodėl ir kas neįtinka Premjerui
ir socialdemokratams
Andrius KUBILIUS,
opozicijos lyderis
Kodėl A. M. Brazauskas taip supyko ant E. Vasilio-Vasiliausko?
A.Brazauskas rado, kas kaltas, kad bankrutavo draudimo bendrovė Ingo Baltic. Pasirodo, ne akcininkai iš rusiškojo Ingosstrach ar artimi A.Brazausko bičiuliai V.Geržonas ir J.Beržinskas, taip pat valdę Ingo Baltic, bet Draudimo priežiūros komisijos (DPK) pirmininkas E.Vasilis-Vasiliauskas. Galima būtų manyti, kad A.Brazausko patirtis po 1995 metų bankų krizės ir to meto premjero A.Šleževičiaus graudus likimas po bankų krizės sukėlė tokį ryžtingą šiandieninio Premjero norą įvardyti kaltąjį, kad, neduok Dieve, nukentėjusieji neįvardytų esant kaltą Vyriausybę. Vis dėlto toks Premjero tariamai ryžtingas ir nelabai būdingas jam sprendimas bei rugsėjo 5 dienos žurnalo Ekstra publikacija apie galimas A.Brazausko pykčio priežastis verčia mus šios istorijos nepalikti be išsamesnės analizės.
Nesu E.Vasilio-Vasiliausko šalininkas ar gerbėjas ir savo buvimo Seime laikotarpiu Finansų ir biudžeto komitete jį esu matęs tik porą kartų, tačiau turiu pasakyti, kad priežastys, kodėl šis pareigūnas Premjero sprendimu buvo atleistas iš pareigų, yra visiškai neaiškios ir svarbiausia neįtikinamos. Todėl jau šiandien raštu kreipsiuosi į Premjerą, kad tiek vadinamosios darbo grupės išvados, kaltinančios E.Vasilį-Vasiliauską, tiek ir E.Vasilio-Vasiliausko pateikti pasiaiškinimai būtų mums atsiųsti į Seimą. Nežinau, kodėl šių dokumentų iki šiol nesvarstė Seimo Finansų ir biudžeto komitetas. Taip pat oficialiai kreipsimės į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kad jie pradėtų Ingo Baltic savininkų ir direktorių veiksmų tyrimą, ar juose nėra nusikalstamo tyčinio bankroto požymių. A.Brazauskas, žadėjęs tai padaryti, t. y. kreiptis į Finansinių nusikaltimų tarnybą, iki šiol to nepadarė.
Kodėl mums rūpi visa ši istorija? Todėl, kad finansinių institucijų priežiūra yra labai svarbi valstybės finansinę sveikatą užtikrinanti sistema. Šiandien svarbu tinkamai prižiūrėti ne tik komercinius bankus, bet ir pensijų fondus bei draudimo įstaigas, kur pinigų apyvarta taip pat jau yra nemaža ir skiriasi nuo 1995 metų, tik komerciniai bankai turėjo didesnius finansinius įsipareigojimus. Viena iš būtinų sąlygų, kad tokia priežiūra būtų efektyvi tai jos nepriklausomumas ir jos gebėjimas veikti, nepaisant politikų įgeidžių ir norų. Visi dar pamename laikus, kai, valdant LDDP, Lietuvos bankui vadovavo paklusnus Vyriausybės tarnas, o kaip rašo spauda, vos ne EBSW statytinis, V. Ratkevičius. Šiandien dauguma ekspertų sutinka, kad 1995 metų bankų krizė kilo tik todėl, kad tuometinis Lietuvos bankas, kuriam vadovavo V. Ratkevičius, nesugebėjo atsispirti Vyriausybės ir įvairių klanų spaudimui ir todėl neužtikrino nepriklausomos ir efektyvios komercinių bankų priežiūros. Po bankų krizės, kad ji daugiau nepasikartotų, svarbiausieji veiksmai buvo Lietuvos banko nepriklausomumo garantavimas ir tuo pačiu efektyvios komercinių bankų kontrolės užtikrinimas. Tai buvo padaryta užtikrinant, kad Vyriausybė negalėtų lengvai kištis į Lietuvos banko veiklą ar tuo labiau banko pirmininką atleisti iš pareigų.
Kaip matome, su draudimo priežiūra yra kitaip. Kaip teigia žiniasklaida, A.Brazauskas supyko ant E.Vasilio-Vasiliausko, nes tas, naudodamasis įstatymu jam suteiktais įgaliojimais, A.Brazausko draugų, V.Geržono ir J.Beržinsko valdomame Ingo Baltic dar, atrodo, gegužės mėnesį areštavo turto už dvylika milijonų litų (kurį savininkai, matyt, taip pat būtų išplovę) ir nebeleido pastariesiems iki galo įgyvendinti dirbtinio bankroto schemos.
E.Vasilis-Vasiliauskas, kaip reikėtų spėti iš žiniasklaidos pranešimų, atleistas tik dėl to, kad asmeniškai neinformavo Premjero apie veiksmus, kurių imamasi Ingo Baltic atžvilgiu. Kaip suprantu įstatymą, prievolės Draudimo priežiūros komisijos pirmininkui informuoti Premjerą apie savo veiksmus įstatyme nėra numatyta. Vienintelė prievolė du kartus per metus pateikti bendrą pranešimą Vyriausybei apie padėtį draudimo įstaigose. Matyt, E.Vasilis-Vasiliauskas nesuprato, ką reiškia skelbti bankrotą A.Brazausko draugų ir rusiškojo kapitalo valdomai Ingo Baltic, nesuderinus su pačiu A.Brazausku. Tai ir buvo E.Vasilio-Vasiliausko klaida. Kyla klausimas, o ką būtų daręs Premjeras, jeigu, kaip jis pats sako, būtų buvęs informuotas? Būtų skyręs paramą savo draugams iš valstybės rezervo ar būtų ieškojęs kokių nors savo draugų (kaip rašo Ekstra, Brežnevo giminių) Ingosstrache? Panašiai veikė A. Šleževičius 1995 metais prieš bankų krizę. Nuo to bankų krizė tapo tik dar gilesnė.
Mes norime išsiaiškinti viską iki galo, kiek broko buvo Draudimo priežiūros komisijos veikloje ir kaip draudimo įstaigų priežiūrą padaryti tikrai nepriklausomą, nepriklausomą nuo visagalio Ingosstrach pykčio ir nuo Premjero meilės savo senam draugui Vitalijui Geržonui. Lietuvos finansų sistemos, tarp kitų ir draudimo įstaigų, sveikas ir skaidrus veikimas yra svarbesni nei Premjero ar jo draugų pyktis. Jeigu draudimo įstaigų priežiūros savarankiškumas, Premjero pykčiu taip drastiškai sunaikintas, nebus tuoj pat atkurtas, ateityje mes galime prognozuoti dar didesnes bėdas, kai DPK bijos skelbti draudimo įstaigos bankrotą, net ir esant akivaizdžioms priežastims, kad apsaugotų klientų interesus, nes nežinos, ar tarp savininkų nėra A.Brazausko draugų. Tai mus gali atvesti iki katastrofos. Todėl mes ir norime nuodugniai išsiaiškinti situaciją ir, jeigu reikės, nedelsiant imtis pataisų draudimo įstaigų veiklą reguliuojančiose įstatymuose, kad būtų garantuotas DPK savarankiškumas, nes negali būti taip, kaip yra dabar, kad Premjeras savo potvarkiais skirtų ir atleistų komisijos pirmininką, tuo pačiu sunaikindamas bet kokius šios instancijos savarankiškumo požymius. Vyriausybė negali pati tiesiogiai būti draudimo įstaigų priežiūros vyriausiąja institucija. Taip buvo iki 1995 metų, kai Lietuvos bankui vadovavo V.Ratkevičius. Prie ko tai atvedė, mes gerai prisimename.
Kodėl V.Grigaravičius netinka socialdemokratams?
Kaip žinote, A.Brazauskui tapus Premjeru, stebime nuoseklią visų vidaus reikalų ministrų kovą su generaliniu komisaru V.Grigaravičiumi. J.Bernatonis kovojo, ir Bulovas kovojo, dabar kovoja ir G.Furmanavičius. Lietuvos ryte perskaičiau Juozo Oleko interviu, kuriame nedviprasmiškai pasakyta, kad V.Grigaravičiui antros kadencijos kaip ir nematyti. Bent jau taip galima suprasti iš teksto. Kovojama vis juokingesniais ir todėl, atrodytų, vis labiau desperatiškais būdais. Kyla klausimas kokios yra tokios kovos priežastys?
Nesu V.Grigaravičiaus garbintojas, nepaisant jo reitingų, ir nepriklausau nei A.Paulausko su A.Sadecku, nei A.Brazausko su J.Bernatoniu grupėms, kurios, pagal žiniasklaidą, nepasidalija įtaka policijos generaliniam komisarui. Bet kai matai tokią permanentinę kovą, natūraliai iškyla klausimas ar tikrai tik nepasidalijimas V.Grigaravičiaus lojalumu, tai yra, ar tikrai tik tariamas V.Grigaravičiaus lojalumas A.Paulauskui su A.Sadecku yra ta vienintelė priežastis, kodėl ir J.Bernatonis, ir G.Furmanavičius su A.Brazausko palaiminimu nori nuimti V. Grigaravičių.
Nereikia didelės įžvalgos, kad pastebėtum ir kitas, labiau tikėtinas priežastis, kodėl visai šiai trijulei trukdo generalinis policijos komisaras V.Grigaravičius. Svarbiausia priežastimi įvardyčiau V. Grigaravičiaus atkaklumą tiriant senas nusikaltimų Kaune bylas. Ne vienas kriminalinis nusikaltėlis ar mafijozas jau sėdi. Tai laikotarpis, kai Kaunas garsėjo ne vien tik daktarais, bielskiais ar jackomis, bet ir petrikais bei EBSW.
Mano įsitikinimu, EBSW istorijos atskleidimo baimė yra tai, kas vienija G.Furmanavičių, J. Bernatonį ir A.Brazauską į kovą prieš V.Grigaravičių. Matyt, tai tik atsitiktinis lietuviškas sutapimas, kad, JAV sulaikius G. Petriką, Lietuvos VRM ministru tapo G. Furmanavičius asmuo, susijęs su EBSW (o jeigu tikėtume A.Dargio publikacija Lietuvos ryte, tai ir labai susijęs). Matyt, tai vėl tik atsitiktinis sutapimas, kad asmuo, susijęs su EBSW ir užimantis vidaus reikalų ministro postą, dabar imasi aktyvių veiksmų, siekdamas iš pareigų pašalinti generalinį komisarą, kuriam vadovaujant policijai, G.Petrikas buvo sulaikytas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš nesenos Lietuvos istorijos, atsimindami artimus LDDP lyderių ir EBSW veikėjų ryšius, galime suprasti, kodėl J.Bernatonis su A.Brazausku, kartu su G.Furmanavičiumi, turėtų būti nepatenkinti per dideliu V. Grigaravičiaus aktyvumu, aiškinantis senus nusikaltimus Kaune.
Į tai mes turime tik vieną atsakymą Seimo komisija, kuri turi ištirti EBSW ir LDDP lyderių ryšius, tokia komisija Seime yra sudaryta gana seniai, turi dirbti žymiai aktyviau. Mes padarysime viską, kad dar šį rudenį šiai komisijai parodymus duotų tokie asmenys, kaip V.Beriozovas, anot žiniasklaidos, atlikęs ryšininko tarp EBSW lyderių ir A.Brazausko vaidmenį; Z.Kaminskas, kuris tuo metu vadovavo Privatizavimo departamentui ir palaimino visas EBSW privatizavimo aferas. Neatmestina galimybė apklausti ir buvusį EBSW informacijos departamento vadą, žymųjį KGB veikėją Marcinkų, kuris, anot tos pačios publikacijos Lietuvos ryte, buvo ne G.Petriko pavaldinys, bet tikrasis jo bosas. Taip pat būtų svarbu komisijoje ištirti ir vadinamuosius pokalbių įrašus, apie kuriuos vėlgi rašo Lietuvos rytas ir kuriuose užfiksuoti G.Petriko pokalbiai su strategu Gintarėliu, iš ko žurnalistas A.Dargis daro išvadą, kad tai Gintaras Furmanavičius.
Taip pat būtų svarbu atsakyti į vieną klausimą, į kurį iki šiol neteko girdėti teisėsaugos atsakymo: kiek pinigų iš viso EBSW išplovė su to meto valdžios palaiminimu ir kur tie pinigai dabar yra. Spėjant iš aprašymų spaudoje, atrodo, kad G.Petrikas, sėdėdamas Kalifornijoje, milijonų nežarsto. Todėl kyla natūralus klausimas tai kur tie milijonai dabar yra Maskvoje, Vilniuje ar dar kur nors ir kam jie naudojami? Tiesa apie EBSW ir LDDP ryšius bei to pasekmes Lietuvai turi būti nustatyta nedelsiant. Negalime leisti, kad Lietuva dar ir šiandien būtų tos anų laikų pražūtingos meilės įkaite ir kad valdžios darbą dar ilgai paralyžiuotų baimė, kad teisybė pagaliau bus atskleista.
Parengta pagal spaudos konferenciją, įvykusią rugsėjo 5 dieną
© 2005 "XXI amžius"
|