Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Rūpesčiai ir viltys dėl Šv. Pijaus X brolijos

Mindaugas BUIKA

Šv. Pijaus X kunigų brolijos generalinis vyresnysis vyskupas Bernardas Felajis

Popiežiaus ir lefebvristų lyderio susitikimas

Didelio dėmesio susilaukęs ir plačiai komentuotas rugpjūčio 29 dieną įvykęs popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su schizmatiškosios Šv. Pijaus X kunigų brolijos generaliniu vyresniuoju šveicaru vyskupu Bernardu Felaju pirmiausia vertintinas bendrojo visų krikščionių susitaikymo ir vienybės siekio mastu. Juk Šventojo Tėvo pastaba pirmojoje jo kalboje po išrinkimo į apaštalo Petro Sostą, kad krikščionių bendrystei „reikia konkrečių gestų, persmelkiančių sielas ir sujudinančių sąžines, padrąsinančių kiekvieną vidiniam atsivertimui“, taikytina ne tik ekumeniniam dialogui su broliais stačiatikiais ir protestantais, bet ir pastangoms sugrąžinti į Katalikų Bažnyčios kaimenę tuos atsiskyrusius dvasininkus ir tikinčiuosius, kurie nepritaria II Vatikano Susirinkimo mokymo įkvėptoms bažnytinėms reformoms, ypač radikaliai šv. Mišių liturgijos reformai.

Kaip tik tokia yra prancūzų arkivyskupo Marselio Lefebvro 1969 metais įkurta Šv. Pijaus X brolija, – dar vadinama lefebvristų sąjūdžiu, – kuriai, jos pačios duomenimis, priklauso apie 450 kunigų, 180 seminaristų, 160 brolių ir seserų vienuolių ir pora šimtų tūkstančių tikinčiųjų 27 pasaulio šalyse. Nepaisant visų Šventojo Sosto taikinančių pastangų, – tuomet derybas su arkivyskupu M.Lefebvru vedė Tikėjimo doktrinos kongregacijos vadovas kardinolas Jozefas Ratcingeris (dabartinis popiežius Benediktas XVI), – tos grupės schizma formaliai prasidėjo 1988 metų birželio pabaigoje, kai arkivyskupas M.Lefebvras be privalomo Popiežiaus sutikimo konsekravo keturis naujus vyskupus (tarp jų ir vyskupą B.Felajį). Po tokio neleistino žingsnio arkivyskupas M.Lefebvras (jis mirė 1991 metais) ir jo įšventinti vyskupai, remiantis kanonų teisės normomis (1382 kanonas), užsitraukė ekskomuniką, tai yra buvo atskirti nuo Katalikų Bažnyčios.

Vatikano spaudos tarnybos vadovo Choakino Navaro Valso paskelbtame komunikate teigiama, kad Popiežiaus vasaros rezidencijoje Kastelgandolfe (netoli Romos) rugpjūčio 29 dieną vykęs Benedikto XVI ir vyskupo B.Felajaus susitikimas praėjo „meilės Bažnyčiai atmosferoje“ ir buvo paženklintas „troškimo pasiekti tobulą vienybę“. Pokalbyje, surengtame vyskupo B.Felajaus prašymu, dalyvavo ir Kunigų kongregacijos prefektas kardinolas Darijus Kastriljonas Ojosas. Šis iš Komumbijos kilęs hierarchas taip pat vadovauja Popiežiškajai „Ecclesia Dei“ komisijai, 1988 metais įkurtai vesti dialogą su tais katalikais, kurie yra palankūs senųjų (lotyniškųjų) šv. Mišių liturgijai, galiojusiai iki II Vatikano Susirinkimo pradėtos reformos. Taip pat buvo įkurta Šv.Petro brolija, kurios nariai gali organizuoti tridentines šv. Mišias (pagal 1962 metų Mišiolą), tam gavę išankstinį vietos vyskupo leidimą, jeigu jie pripažįsta II Vatikano Susirinkimo nutarimų teisėtumą.

Reikalavimas atšaukti ekskomuniką

Vatikane paskelbtame komunikate spaudai nurodoma, kad rugpjūčio 29 dienos susitikime abi pusės, „pripažinusios esamus sunkumus“, stengsis juos spręsti „žingsnis po žingsnio“ be ilgesnio atidėliojimo. Panaši nuostata vyrauja ir vyskupo B.Felajaus pareiškime, paskelbtame po audiencijos pas popiežių Benediktą XVI. „Mes peržvelgėme gerai žinomus rimtus sunkumus laikydamiesi didelės meilės Bažnyčiai dvasios, – teigė Šv. Pijaus X brolijos vadovas. – Mes pasiekėme konsensusą, kad problemos turi būti sprendžiamos laipsniškai.“ Jis patvirtino, jog vykęs susitikimas suteikė brolijai progą dar kartą parodyti, kad ji „visada buvo – ir visada bus – prisirišusi prie Šventojo Sosto, amžinosios Romos“. Tačiau tuo pačiu lefebvristų komunikate nurodoma, jog Šv. Pijaus brolija meldžiasi, kad Šventasis Tėvas rastų jėgų užbaigti krizę Bažnyčioje, „atstatant visus reikalus Kristuje“.

Šią frazę – „atstatyti visus reikalus Kristuje“ – vyskupas B.Felajis savo pastabose pakartojo iš pareiškimo, paskelbto po popiežiaus Benedikto XVI išrinkimo. Tame pareiškime jis sveikino buvusį Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektą kardinolą Ratcingerį tapus Popiežiumi ir pabrėžė, jog taip „suspindo viltis“, kad bus rasta išeitis „iš didelės krizės, kuri krečia Katalikų Bažnyčią“. Apie šią krizę, vyskupo B.Felajaus nuomone, kardinolas J.Ratcingeris „kai kuriais aspektais“ kalbėjo per savuosius praėjusio Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio mąstymus, šiemet parengtus tradicinei procesijai Romos Koliziejuje.

Minėtame pareiškime Šv. Pijaus X brolijos generalinis vyresnysis taip pat užtikrino, kad meldžiasi už naująjį Petro įpėdinį. Taip jis paneigė kartais pasigirstančius svarstymus, neva lefebvristai laikosi nuostatos, jog nuo popiežiaus Pijaus XII mirties 1958 metais Petro sostas yra iki šiol neužimtas, tai yra vėliau išrinktų popiežių jie nepripažįsta. Visgi vyskupas B.Felajis priminė žinomą lefebvristų tvirtinimą, kad per pastaruosius keturis dešimtmečius po II Vatikano Susirinkimo „2000-metė Bažnyčios Tradicija buvo užmiršta ir pažeista“, todėl jie tikisi, kad ji atgaus savo vietą per popiežiaus Benedikto XVI pontifikatą. Dar reiškiama viltis, kad „tradicinės šv. Mišios atgaus visas savo teises be jokių apribojimų“.

Liepos mėnesį duotame interviu Šv. Pijaus X brolijos žinių agentūrai DICI vyskupas B.Felajis sakė, kad jeigu bus priimtas audiencijoje pas popiežių Benediktą XVI, tai prašys pirmiausia dviejų dalykų: atšaukti jo ir kitų trijų brolijos vyskupų bei velionio arkivyskupo M.Lefebvro ekskomunikos dekretus, kuriuos Tikėjimo doktrinos kongregacija buvo paskelbusi po minėtos, pagal Bažnyčios kanonus neteisėtos 1988 metais vykusios konsekracijos; taip pat sudaryti galimybę be jokių apribojimų ir dabar reikalaujamo vietos vyskupo leidimo visiems katalikų kunigams celebruoti tridentines šv. Mišias, kurių lotyniškosios apeigos buvo pakeistos 1969 metais, popiežiui Pauliui VI paskelbus naująjį Romos mišiolą.

„Tai yra dvi išankstinės sąlygos, kurios negali būti atskirtos nuo tolesnių doktrininių diskusijų, – sakė minėtame interviu vyskupas B.Felajis. – Mes žinome, kad šv. Mišių problema dar nėra viskas, tačiau turime pradėti nuo kažko konkretaus.“ Jo įsitikinimu, lotyniškųjų pamaldų pagal senąsias apeigas celebravimo teisių atstatymas „Bažnyčioje pamažu keistų atmosferą ir dvasią“.

Bažnyčios Tradicija nėra pasenusi

Minėtame interviu vyskupas B.Felajis pripažino, kad popiežius Benediktas XVI yra glaudžiai susijęs su II Vatikano Susirinkimo mokymu, nes dalyvavo jo kūrime. „Tai jo darbas, jo kūdikis. Jis atėjo į Susirinkimą kaip jauniausias ekspertas“, - aiškino lefebvristų lyderis. Visgi jo išrinkimas, vyskupo nuomone, teikia vilčių ne tik dėl vadinamųjų „pažangiečių“ pralaimėjimo, kurie norėjo turėti savo atstovą Petro soste ir toliau daryti Bažnyčią žlugdančias liberalias reformas, bet ir dėl to, kad kardinolas J.Ratcingeris žinojo esamą sunkią Bažnyčios padėtį, kurią reikia neatidėliotinai taisyti.

Dėl krizės priežasčių, susijusių su II Vatikano Susirinkimu, popiežius Benediktas XVI ir Šv. Pijaus brolija laikosi skirtingos nuomonės: pagal Popiežių, „blogas Susirinkimo mokymo supratimas davė blogų vaisių“, o lefebvristai yra įsitikinę, kad pačiame Susirinkime padaryta klaidų dėl ten įsipynusios „nekatalikiškos dvasios“, kas sąlygojo ir vėlesnes klaidas. Anot vyskupo B.Felajaus, dabar „Roma bando rasti „patogią“ formulę, kalbėdama apie Susirinkimo supratimą remiantis tradicija“. Galbūt tai padės iš naujo atrasti ir pačios Tradicijos reikšmę, kas visada buvo vienas pagrindinių katalikybės bruožų. „Mes turime padėti žmonėms suprasti, kad Tradicija nėra kažkoks archajiškas dalykas, bet normali padėtis Bažnyčiai, netgi šiandien“, – sakė vyskupas B.Felajis.

Dabartinę sunkią Bažnyčios padėtį priešiško sekuliarizmo akivaizdoje prilyginęs Kristaus kančiai ant kryžiaus, Šv. Pijaus brolijos vadovas iškėlė mintį, jog 2002 metais paskelbta trečioji Fatimos paslaptis turbūt kalba apie galimą Bažnyčios mirtį. „Mes išgyvename beprecedentę situaciją, tačiau Dievo malonė vis dar galinga“, – sakė vyskupas B.Felajis. Popiežius Benediktas XVI taip pat „yra malonės būklės ir gauna ypatingą paramą iš Šventosios Dvasios“, todėl, esant krizinei situacijai, turėtų priimti teisingą pasirinkimą.

Vyskupas B.Felajis pastebėjo, kad, užsimezgus Ekono (šis Šveicarijos miestas yra Šv. Pijaus X brolijos centras) ir Romos bendradarbiavimui, lefebvristai galėtų pateikti išsamesnę teologinę II Vatikano Susirinkimo dokumentų analizę. Ieškant kelio Bažnyčiai grįžti prie Tradicijos, – lefebvristų įsitikinimu, tik taip galima išspręsti esamą krizinę situaciją, – reikia laiko ir nuoseklaus darbo su vyskupais ir kunigais.

„Yra daug tikinčiųjų, kurie pasirengę grįžti prie Tradicijos, gerokai daugiau nei mes manome, - sakė vyskupas. – Kunigams tai padaryti daug sunkiau. Ypač tiems, kurie priklauso Susirinkimo kartai ir visko atsisakė, kad pasuktų į tą nuotykį, todėl daugiau nepajėgūs grįžti. Jaunesni kunigai yra tam atviresni.“ Jis priminė, jog pačios Šv. Pijaus brolijos veikla yra geras įrodymas, kad posusirinkiminėje Bažnyčioje užmiršta Tradicija iš tikrųjų nėra pasenusi ir kad ją galima visiškai adaptuoti ir dabartiniais laikais. Tradicija „yra visuotinė, nes egzistuoja ir veikia pagal nenutrūkstamus amžinus principus. Nes ir Dievas nesikeičia“.

Susitaikymo sąlygų svarstymas

Po popiežiaus Benedikto XVI ir Šv. Pijaus X brolijos vadovo vyskupo B.Felajaus susitikimo plačiau pradėjus kalbėti apie galimą Romos ir Ekono susitaikymą, stebėtojai nurodo įvairias šio susitaikymo galimybes. Pavyzdžiui, brolijai gali būti suteikta kanoninė teisė įkurti savo apaštalinę administratūrą arba asmeninę prelatūrą su atitinkamomis liturginėmis bei sakramentų teikimo galimybėmis. Toks pavyzdys jau yra: 2002 metais tokiu būdu į Katalikų Bažnyčią buvo priimta Brazilijos tradicinių katalikų grupė, veikusi Kamposo diecezijoje. Ten buvo įsteigta vyskupo vadovaujama Šv. Jono Marijos Vianėjaus asmeninė prelatūra, turinti apie 30 tūkst. tikinčiųjų ir dvi dešimtis parapijų, kuriose leista celebruoti lotyniškąsias šv. Mišias pagal 1962 metų Mišiolą.

Galimas ir kitas sprendimas, apimantis visą Katalikų Bažnyčią: kai kurie šaltiniai Vatikane nurodo, jog popiežius Benediktas XVI atitinkamomis sąlygomis gali paskelbti „visuotinį indultą“, suteikiantį leidimą visiems pasaulio kunigams aukoti šv. Mišias pagal Tridento apeigas. Šie klausimai galbūt bus aptarti ir konkretizuoti spalio mėnesį numatytoje Vyskupų Sinodo asamblėjoje, kurioje kaip tik bus svarstomos liturgijos aktualijos. Dabartinis Šventasis Tėvas, dar būdamas Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektu, ne kartą pasisakė už dažnesnį tridentinių šv. Mišių aukojimą.

Būtent šią tendenciją atspindėjo tas faktas, kad rugpjūčio mėnesį Vokietijoje vykusiose Pasaulio jaunimo dienose keli žymūs kardinolai celebravo senųjų apeigų šv. Mišias tradicinių katalikų jaunimo grupėms. Visgi, kaip pažymėjo kardinolas J.Ratcingeris 1997 metais išleistoje knygoje „Žemės druska“, grįžimas prie lotyniškųjų pamaldų neišspręstų Bažnyčios problemų, ypač atsižvelgiant į kultūrinius pokyčius šių dienų visuomenėje. „Per pastaruosius 30 metų kultūra pasikeitė taip radikaliai, kad liturgijos celebravimas vien tik lotyniškai būtų gana svetimas reiškinys, ko daugelis negalėtų priimti“, – sakė tuometinis Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas.

Dėmesys II Vatikano Susirinkimo mokymui

Kaip minėta, dėl lefebvristų schizmos sprendimo yra svarbi ne tik liturginė reforma, bet ir didesni nesutarimai dėl II Vatikano Susirinkimo mokymo apie ekumenizmą, religijos laisvę bei kitus dalykus. Štai rugsėjo pradžioje duotame interviu JAV katalikų spaudai vienas Šv. Pijaus X brolijos vadovų kunigas Francas Šmidbergeris nurodė Susirinkimo pagrindiniame dokumente „Gaudium et spes“ pateiktą teiginį, jog visi dalykai žemėje turi būti taip sutvarkyti, kad jų „centras ir viršūnė“ būtų žmogus. „Mes su tuo nesutinkame, - sakė kunigas F.Šmidbergeris. – Visko centras ir viršūnė turi būti Dievas.“

Pokalbyje su Jungtinių Valstijų katalikų laikraščio Vatikane nuolatiniu korespondentu Džonu Alenu kunigas F.Šmidbergeris pripažino, kad Romos ir lefebvristų susitaikymas bus pasiektas „ne per mėnesius, bet greičiau per kelerius metus“. Jis sakė, kad atstatant „visišką bendrystę“ reikia ne tik teologinio, bet ir psichologinio sutarimo, kas yra ne mažiau sunku. Kunigo F.Šmidbergerio nuomone, teologiniai debatai dėl II Vatikano Susirinkimo dokumentų galėtų vykti ir po formalaus susitaikymo su Šv. Pijaus X brolija. Svarbu, kad tai būtų galima laisvai daryti „dėl Bažnyčios gerovės“. „Dėl to yra atsivėrusios gilios žaizdos, kurias būtina užgydyti“, – sakė kunigas.

Tačiau buvęs Vatikano aukščiausiojo teismo – Apaštalinės signatūros – prefektas kardinolas Frančeskas Pompeda mano, kad visiška bendrystė su Šv. Pijaus brolija įmanoma tik tuo atveju, jeigu ji priims II Vatikano Susirinkimo nutarimus. Jis priminė, kad pats lefebvristų sąjūdis buvo sukurtas Susirinkimo pasmerkimo pagrindu, todėl, siekdamas susitaikymo, jis turi „paklusti teisėtam Popiežiaus autoritetui ir pripažinti II Vatikano Susirinkimo dokumentus kaip doktrininio atsinaujinimo aktus ir Bažnyčios atvirumą pasauliui“.

Rugpjūčio pabaigoje duotame interviu italų žiniasklaidai kardinolas F.Pompeda tvirtina, kad „jeigu jie priims tas nuostatas, lotyniškosios šv. Mišios nebus problema“. Kardinolas sakė, kad rugpjūčio 29 dieną Kastelgandolfe vykusio susitikimo jis nenorėtų sieti su „naujos atmosferos“ atsiradimu abiejų šalių santykiuose, tai greičiau „atsivėrimas vilčiai“, kad bus imtasi naujų žingsnių padedant Šv. Pijaus X brolijos nariams grįžti į Bažnyčią.

© 2005 "XXI amžius"