Atnaujintas 2005 rugsėjo 9 d.
Nr.67
(1368)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Dėkingi ministrui

Visa Lietuva šiemet mini garbingo tautiečio, buvusio žemės ūkio ministro prelato Mykolo Krupavičiaus 120 gimimo metines. Jubiliatas gimė 1885 m. spalio 1-ąją Balbieriškyje. Pradžios mokyklą baigė Igliškėliuose. Mokėsi ir baigė Veiverių mokytojų seminariją. Padirbęs mokytoju įstojo į Seinų kunigų seminariją. 1913 metais ją baigęs, įstojo į Petrapilio dvasinę akademiją ir ją baigė 1917 metais. Jau 1918 metais grįžusį iš Rusijos kun. M.Krupavičių vyskupas A. Karosas pasiuntė dirbti prie Lietuvos Valstybės tarybos. Taip visą gyvenimą M.Krupavičius dirbo Tėvynei. Tapęs žemės ūkio ministru išleido įstatymą, kad dvarininkų žemes reikia išdalyti nepriklausomybės kovų savanoriams ir dvarų darbininkams. Taip žemės reforma bežemius ir mažažemius pavertė savarankiškais ūkininkais. Reformos dėka ir mano prosenelis su broliu gavo žemės.

Senelis, atitarnavęs Petrapilyje rusų caro armijoje Pirmojo pasaulinio karo frontuose, atkentėjęs belaisvio dalią, tik po pusaštuntų metų grįžo tėvynėn. Mama jau buvo mirusi, tėtė su dukra ir kitu sūnumi dirbo darbininkais dvare. Įsitraukė į darbą ir pats kareivis. Netrukus vedė tokią pat neturtingą merginą. Abudu beturčiai, kaip ir tūkstančiai to meto bežemių jaunuolių.

Kaip tik tuo laiku žemės ūkio ministras išleido įstatymą dvarininkų žemes išdalinti nepriklausomybės kovų savanoriams ir dvarų darbininkams. Žemės gavo ir mano prosenelis, kaip ir daugelis lietuvių. Prasidėjo sunkus, bet džiaugsmingas savarankiškas gyvenimas. Pirko senas trobeles ir susirentė naują. Dirbo žemę ir sėjo javus. Augino gyvulius. Užaugusius javus išsikuldavo spragilais. Iš bevalių dvarų darbininkų tapo pasiturintys ūkininkai.

Ministras pats važinėjo po Lietuvą ir džiaugėsi, kaip žmonės uoliai kūrėsi. Jo svajonė buvo klestinti Lietuva su mūriniais namais ir raudonų čerpių stogais.

Kai prosenelis buvo šiek tiek prasikūręs ir rengėsi didesnį namą statyti, 1940 metais Lietuva buvo okupuota. Sienojus, paruoštus būsimo namo statybai, kareiviai išvežė iš kiemo ir suklojo ant kelių, kad tankams geriau būtų važiuoti. Iš gyventojų buvo paimti vežimai, gyvuliai, grūdai. Gražiau įsikūrusius ištrėmė į Sibirą. Pagaliau iš visų krašto gyventojų buvo nusavinta žemė. Žmonės pasidarė bevaliai kolūkiečiai. Privalėjo priklausyti ir dirbti kolūkiui.

Pats ministras turėjo trauktis iš Tėvynės į svetimą šalį, kurioje po ilgų ir liūdnų tremties metų atgulė amžinam poilsiui svetimoje žemėje.

L.P.

Marijampolė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija