Atnaujintas 2005 rugsėjo 21 d.
Nr.70
(1371)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Filosofas, katalikiško jaunimo vadas

Konferencija filosofo dr. Juozo Girniaus gimimo 90-mečiui

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Grupė konferencijos dalyvių
Sudeikių pagrindinėje mokykloje
Audronės Driskiuvienės nuotrauka

„XXI amžiuje“ jau buvo rašyta apie 2003-iųjų rudenį Utenos savivaldybėje įkurtos Arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimo įamžinimo ir pagerbimo komisijos veiklą, jos organizuotas arkivyskupui skirtas konferencijas bei kitus renginius garsinant šio Dievo tarno vardą. Po dvejų metų jau galima pasidžiaugti, kad minėtos komisijos veikla išaugo iš arkiv. M. Reiniui skirtų renginių.

Rugsėjo 8 dieną Sudeikiuose organizuota konferencija, skirta filosofijos daktaro Juozo Girniaus 90-osioms gimimo metinėms. Ji pradėta šv. Mišiomis Švč. M. Marijos bažnyčioje, kurias aukojo Utenos dekanas kun. Saulius Kalvaitis, Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kan. Bronius Šlapelis, Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas kan. Petras Baltuška. Kartu meldėsi Utenos Kristaus Žengimo į dangų vikarai kunigai Saulius Keras ir Vytautas Dagelis, Sudeikių Švč. M. Marijos bažnyčios administratorius kun. Povilas Klezys.

Po pamaldų buvo aplankytas filosofo ir jo žmonos kapas bažnyčios šventoriuje, padėta gėlių, tautiniais drabužiais pasipuošusios moksleivės stovėjo garbės sargyboje. Prasmingai ir lyriškai apie šio renginio prasmę kalbėjo kan. P. Baltuška: Kam gyveno šitas žmogus, prie kurio kapo stovime? Gyveno šūkiu: „Viską atnaujinti Kristuje!“ Tai ateitininkų šūkis. Dr. J.Girnius buvo šio katalikiško jaunimo vadas. Jis visą gyvenimą dirbo, kūrė, rašė, kad jaunas žmogus mokėtų atskirti tiesą nuo melo, gėrį nuo blogio, kad mokėtų gyventi pagal Kristaus žodžius: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10,10). Kad mums gyvenime neužtektų vien tik medžiaginių vertybių – mašinų, kompiuterių, bet siektume dvasinių vertybių, kurias mums rodo Kristus.

Nusilenkime kapui ir čia besiilsintiems filosofijos daktaro Juozo Girniaus ir jo žmonos Onutės Girniuvienės palaikams ir eikime gyvenimo kurti kartu su Kristumi.

Gydytoja, Juozo Girniaus brolio Povilo dukra Vyda Joana Andreikėnienė prisiminė paskutinį dėdės apsilankymą gimtuosiuose Sudeikiuose ir jo apgailestavimą, kad jis nebegalįs matyti taip mylėto nuostabaus Alaušo ežero, bet jis jį jaučiąs...

Mokslinė konferencija, kuriai pirmininkavo Kultūros, filosofijos ir meno instituto (KFMI) direktorius dr. Vaclovas Bagdonavičius, vyko Sudeikių pagrindinės mokyklos konferencijų salėje. Pranešimus skaitė Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė („Iškilios Utenos krašto asmenybės“), KFMI Lietuvos filosofijos istorijos skyriaus mokslo darbuotojas Adolfas Poška („Sokratas iš Sudeikių“), KFMI Lietuvos filosofijos istorijos skyriaus vadovas dr. Dalius Viliūnas („Girnius Lietuvos filosofijos istorijoje“), Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja dr. Aldona Vasiliauskienė („Dr. J. Girnius – LKMA akademikas“) ir Sudeikių pagrindinės mokyklos direktorė Onutė Matulienė („Girnius – iškilus Sudeikių krašto žmogus“). Pastarasis pranešimas buvo perskaitytas mokyklos muziejuje, kurio vienas kambarių skirtas Sudeikių krašto žymiems žmonėms.

A. Poška pateikė keletą minčių apie J. Girniaus filosofiją, jos egzistencinį rūpestį dėl žmogaus, pirmąsyk taip giliai išmąstytą laisvę. Prelegentas iškėlė J. Girnių kaip labai jautrų filosofą, turėjusį didelę Dievo dovaną trumpai, subtiliai, pagarbiai atskleisti kitas koncepcijas. Jo priekaištas – „Šita idėja dviprasmiška“, – liudijo, kad ji J.Girniui nepriimtina, ir filosofas aiškino, kodėl.

Dr. D.Viliūnas apžvelgė įvairių laikotarpių filosofiją ir jų idėjines kryptis. Pažymėjo, kad Lietuvos filosofija – šviečiamojo pobūdžio, – nebuvo ekstravagantiškos teorijos. Anot prelegento, tą lėmė pati Lietuvos istorija (o istorija, pasak J. Girniaus, tai dirva, į kurią tauta įleidusi šaknis). Tad pirmoji ypatybė – filosofija tarnavo kaip priemonė prieš blogį. Antroji – Lietuvos filosofija katalikiška, aiškinanti, kaip siekti išganymo, dėl to, teigė prelegentas, ji stipriai moralizuojanti. Trečia ypatybė – Lietuvos filosofija plačiausia prasme yra egzistencinio pobūdžio.

Šių eilučių autorė apžvelgė J.Girniaus veiklą Lietuvių katalikų mokslo akademijoje ir išskyrė tris kryptis: organizacinį, šviečiamąjį ir mokslinį darbus, kaip praktinę jo teiginių raišką.

Diskusijose buvo kalbėta apie tokių konferencijų svarbą, tartasi dėl jų tapsmo kasmetiniais arba kas kelinti metais vykstančiais J. Girniui skirtais skaitiniais, apie galimybes ir būtinybę J. Girniaus vardu pavadinti Sudeikių pagrindinę mokyklą, jo archyvinės medžiagos išleidimą.

J. Girniaus sūnus Saulius atsakė į klausimus apie gausų tėvo archyvą, kurį planuojama pervežti į Lietuvą.

Utenos kraštas didžiuojasi asmenybėmis, garsinusiomis Lietuvos vardą išeivijoje. Tarp jų ryškiai išsiskiria filosofas dr. J.Girnius, kurio atminimas ir buvo pagerbtas kilniu renginiu. Renginį globojo ir Sudeikių pagrindinė mokykla (direktorė Onutė Matulienė), ir Sudeikių seniūnija (seniūnas Virgilijus Gaižauskas), puoselėjanti mokslines, menines ir kultūrines vertybes: Sudeikių seniūnijos salėje nuolat veikia įvairios parodos, čia savo darbus eksponuoja įvairių seniūnijos globojamų plenerų dalyviai.

Sudeikiai, Utenos rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija