Atnaujintas 2005 rugsėjo 21 d.
Nr.70
(1371)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Lietuva slepia pasipriešinimo okupacijai istoriją?

Kultūros ministerija, oficialiai apie tai neinformavusi, atsisakė Švedijos mieste Geteborge vyksiančioje knygų mugėje eksponuoti Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGRTC) parengtą parodą „Karas po karo“. Šioje parodoje, skirtoje specialiai užsienio žiūrovams, pasakojama apie Lietuvos antisovietinį partizaninį judėjimą.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos narė Rasa Juknevičienė pasipiktino Kultūros ministerijos sprendimu Geteborgo knygų mugėje nebeeksponuoti parodos apie partizaninį judėjimą Lietuvoje.

Kultūros ministrui Vladimirui Prudnikovui adresuotame laiške parlamentarė paragino persvarstyti parodos eksponavimo klausimą ir nurodyti, „kokie pareigūnai buvo atsakingi už parodos „Karas po karo“ sužlugdymą“.

„Mes, nukentėję nuo sovietinės okupacijos, turėtume būti suinteresuoti baigti plėšyti „geležinę uždangą“, kuri, kaip pasirodo, vis dar gali egzistuoti, – laiške ministrui pabrėžė R. Juknevičienė. – Tuo labiau kad su didžiuliu pasisekimu ši paroda prieš porą metų apkeliavo Daniją ir šios parodos apie lietuvių rezistenciją pageidavo patys švedai“.

„Paroda „Karas po karo“ Švedijoje galėjo būti eksponuojama ne atsitiktinai, – teigiama R. Juknevičienės rašte. – Skandinavai domisi šia tema, kuo teko įsitikinti man pačiai, nes esu Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis grupės narė, keletą metų teko tai grupei vadovauti. Tai patvirtina ir žinios, kad pačių švedų iniciatyva buvo parengta ir švedų kalba išleista legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto prisiminimų knyga „Partizanai“, kurios dešimt tūkstančių egzempliorių tiražas buvo labai greitai išpirktas, ir dabar švedai jau rengia papildomą knygos leidimą“.

Seimo narė teigė negalinti patikėti žiniasklaidoje pateikta informacija ir tuo, kad „15-aisiais Lietuvos nepriklausomos valstybės gyvenimo metais dar gali būti suinteresuotųjų nuslėpti nuo pasaulio sovietinių okupantų piktadarystes ir mūsų tautos pasipriešinimo kovą“.

Lietuvos prisistatymą tarptautinėje Geteborgo knygų mugėje koordinuojanti ekspertų komisija pripažįsta, kad neigiamas sprendimas dėl Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengtos parodos „Karas po karo“ pristatymo šioje mugėje nebuvo paviešintas laiku.

Rugsėjo 29-spalio 2 dienomis Geteborgo knygų mugėje garbės viešnios teisėmis dalyvausiančios Lietuvos pristatymą koordinuojanti ekspertų komisija susitiko su kultūros ministru V.Prudnikovu ir pripažino, kad laiku neinformavo Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir kitų organizacijų dėl neigiamų atsakymų. Pasak komisijos narių, visuomet informuojamos tik teigiamus atsakymus gavusios organizacijos.

„Kultūros ministerija vertina Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagalbą rengiant su rezistencijos tematika susijusius seminarus, kurie sudaro pusę visų mugėms metų rengiamų istorinių seminarų. Priekaištus dėl rezistencijos temos ignoravimo laikome nepagrįstais“, – teigė kultūros ministras V. Prudnikovas.

Geteborgo mugėje planuojamas ne vienas seminaras ir diskusija rezistencijos tema, o ši paroda esą turėjusi tapti papildoma iliustruojančia medžiaga. LGRTC buvo parengęs ir parodos katalogą, o Geteborgo mugės rengėjai finansavo papildomą parodos katalogo tiražą. Vien pačios parodos parengimas kainavęs apie dešimt tūkstančių litų.

Nei Lietuvos pristatymo tarptautinėje Geteborgo knygų mugėje koordinuojanti komisija, nei Kultūros ministerija nėra patvirtinusi, jog ši paroda bus įtraukta į renginių programą.

„Paroda „Karas po karo“ nebuvo sukurta specialiai Geteborgo knygų mugei, prieš tai ji buvo sėkmingai eksponuojama Danijoje“, – rašoma ministerijos pranešime.

Pasak Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vedėjo Rasiaus Makselio, mugės patalpose parodoms panaudojamos erdvės nesuteikia galimybės kiekvienai iš pristatomų temų rengti šios temos svarbą ir reikšmę atitinkančią parodą. Dėl šios priežasties reprezentacinėse erdvėse mugės metu rengiamasi eksponuoti tik bendro pobūdžio bei tiesiogiai su literatūra susijusias parodas: „Kovo 11, 1990 – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 15 metų“, „Lietuvos knygos meno paroda“.

Komisijos nuomone, pokario rezistencija yra viena svarbiausių naujųjų laikų Lietuvos istorijos temų, su kuria susijusiems klausimams nagrinėti parengti trys seminarai. Kultūros ministerija esą parėmė papildomo parodos „Karas po karo“ katalogo tiražo leidimą. Išsamiai rezistencijos temą iliustruojantis katalogas bus eksponuojamas pagrindiniame Lietuvos stende kartu su pačiais reprezentatyviausiais leidiniais. Taigi vietoje parodos „Karas po karo“ liko tik katalogas.

Pagal Eltą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija