Atnaujintas 2005 rugsėjo 28 d.
Nr.72
(1373)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Egzotiškąjį Kiprą padeda pažinti menas

Marius GLINSKAS

Iš kairės: tėvas Baisijus,
Marijus Ortodoksu ir Jonas
Raiskas Stavraūnės vienuolyne

Pasaulinio garso ikonistas
tėvas Kalinikosas

Tėvas Vasilijus Nikolajus
su Stasės Kuzerytės-Ragelienės
paveikslu ir Jono Raisko padovanotais
suvenyriniais pašto ženklais pristatant
Birštono kurortą bei lietuvą

Viena Klaipėdos firma pernai gruodžio mėnesį į Kiprą buvo pasiuntusi keletą stalių, kurie statomuose namuose, garažuose, pavėsinėse atliktų apdailos darbus. Tarp siųstųjų pateko ir birštonietis tautodailininkas Jonas Raiskas, garsėjantis savo monumentaliais medžio kūriniais. Kipriečiams jis nuvežė daugybę lietuviškų suvenyrų – savo gumbuotų drožinių, jonavietės tapytojos Stasės Kuzerytės-Ragelienės paveikslų, atvirukų, pašto ženklų, o parsivežė keletą lagaminų prisiminimų apie Kiprą. Vieni iš jų – fotojuostos, iš kurių Birštone pagamintos nuotraukos sudaro reto grožio parodą, eksponuojamą nuo rugsėjo vidurio šio miestelio muziejuje (ji veiks keletą mėnesių).

Nors darbas buvo nelengvas, J.Raiskas išnaudodavo kiekvieną laisvą valandėlę. Aradipus gyvenvietėje jo darbdavio, vardu Kipras, šeima neretai pradžiugindavo savo nacionaliniais valgiais, be to, sudarė galimybęs drožti skulptūras, pristatyti jas kipriečiams. Netoli birštoniečio gyvenamosios vietos stūksojo kalnas, kurio viršūnėje tebestovi 327 metais įkurtas Stavraūnės vyrų vienuolynas. Tai vieta apipinta legendomis ir tikrove. Pakeliui į vienuolyną boluoja koplytėlė, kur, tik prasidėjus pavasariui, kipriečiai su savo šeimomis renkasi švęsti „Žaliąjį pirmadienį“. Tądien valgomi tik vaisiai ir daržovės, nepamatysi jokio mėsos patiekalo, o vaikai leidžia didelius aitvarus.

Išgirdęs, kad lietuvis ketina aprašyti savo įspūdžius, jo bičiulis Marijus Ortodoksu, beje, folkloro ansamblio vadovas ir Rytų kovos menų meistras, muzikos instrumentų kolekcininkas ir ikonų tapytojas, padovanojo svečiui dviratį, kad šis galėtų geriau susipažinti su krašto geografija. J.Raiskui ne tik pasitaikė proga pasižvalgyti po salą, pažinti jos gamtą, istoriją, papročius, bet ir išvežioti kipriečiams apie pusšimtį savo kūrinių, dažniausiai pagamintų iš gumbuoto medžio.

Ypač didelį įspūdį tautodailininkui paliko Stavraūnės vienuolynas, garsėjęs kadaise savo istorine asmenybe – vienuoliu Vasilijum Grigorovičium Barskiu, kuris XVIII amžiuje pėsčias apkeliavo visus salos vienuolynus, įamžino juos savo piešiniuose. Jam ir kitiems vienuoliams atminti J.Raiskas išdrožinėjo skulptūrą su staliuku „Sėdintis vienuolis“. Staliukas – tai Kipro sala, primenanti dinozaurą, ant jo tupinti katė, o aplinkui – gyvatės. Tai – šv.Elenos atminčiai, kurios nurodymu į salą kadaise ir buvo atvežta kačių, kad šios gaudytų gyvates. Stalelio viršūnė – plokščio kalno imitacija. Sėdintis vienuolis – tai besikeliančio į kalną uolienų taku simbolis. Skulptūros apačioje išrašytos keturios kipriečių, padėjusių lietuviui įgyvendinti šią idėją, pavardės ir autoriaus pavardė. Iš nugaros skulptūra primena paslaptingą įėjimą į vienuolyną ir jo apsaugą nuo 327 iki 20005 metų. Tautodailininkas dėkingas savo salos draugams, padėjusiems šį kūrinį nugabenti ir perduoti vienuolynui. Jo igumenas Afanasijus ir tėvas Baisijus dėmesingai išklausė birštoniečio gerus norus ir priėmė dovaną – 62 cm aukščio skulptūrą.

Įdomiai pristatė Lietuvą J.Raiskas, dovanodamas kipriečiams Jonavos poetės ir tapytojos, neseniai atšventusios savo 70-metį, kūrinius. Daugelis jų pateko į gerų žmonių, besirūpinančių kultūra, turizmu, sportu, rankas. Trys paveikslai su juose pavaizduotu krikščionybės simboliu kryžiumi padovanoti lietuvių darbdaviui Kiprui Grigoriju, moterų vienuolynui „Metamorfozės“ ir Stavraūnės vienuolynui. Beje, visus jonavietės kūrinėlius, vežamus į Kiprą, rūpestingas birštonietis įrėmino nemokamai. J.Raiskas Stavraūnės vienuolyne bendravo su tėvu Kalinikosu, kuris netrukus švęs 85-metį. Tai pasaulinio garso ikonistas, tapantis beveik 60 metų. Jis savo darbais garsina Kiprą, finansiškai remia vienuolyną, o savo gimtuosiuose Atėnuose remia ligoninės ir muziejaus statybas.

Į tėviškę J.Raiskas irgi sugrįžo ne tuščiomis. Vienuolis tėvas Vasilijus Nikolajus jam įteikė tris nedideles ikonas: vieną – S.Kuzerytei-Ragelienei, kitą – Birštono sakraliniam muziejui, trečią – Lazdijų rajono Kryžių bažnyčiai. O dar parsivežė įvairių atvirukų, videomedžiagos, lankstinukų ir… Viduržemio jūros nuglūdintų akmenukų...

Jono RAISKO asmeninio

archyvo nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija