Atnaujintas 2005 spalio 19 d.
Nr.78
(1379)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Žada prikelti medinę Žiežmarių sinagogą

Kukli Žiežmarių miestelio sinagoga
šalia buvusios turgaus aikštės
Lauros Pačtauskaitės
(ELTA) nuotraukos

Žiežmarių sinagogos fragmentas

Viena iš keturiolikos Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų Žiežmariuose laukia rekonstrukcijos. Pasak Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos paminklotvarkininko Zenono Sakalausko, dar šįmet ketinama parengti Žiežmarių sinagogos rekonstrukcijos projektą, o kitąmet pradėti šios sinagogos atnaujinimo darbus. Išankstiniais skaičiavimais, pastato rekonstrukcija turėtų kainuoti apie 100 tūkstančių litų. Šalia Vilniaus-Kauno automagistralės esančiame miestelyje sutvarkius senąją sinagogą tikimasi pritraukti į Žiežmarius daugiau kultūros paveldu besidominčių turistų.

Po didelio gaisro 1920 metais atstatyta ir per karus bei sovietmetį išlikusi medinė Žiežmarių sinagoga garbingai pradeda Europos Tarybos inicijuotą programą „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“. Tai liudija prie šios sinagogos durų praėjusiais metais pritvirtinta lentelė anglų kalba.

Kukli Žiežmarių miestelio sinagoga šalia buvusios turgaus aikštės tapo vienu iš žydų kultūros paveldo lankymo objektu. Ši luominė sinagoga žydų miestelyje – štetle – statyta greičiausiai XIX amžiaus viduryje, tad jos architektūroje jaučiama romantizmo įtaka.

Pasak muziejininkės Rozos Bieliauskienės, apie tūkstantį narių prieš Antrąjį pasaulinį karą turėjusi Žiežmarių žydų bendruomenė sinagogoje ne tik melsdavosi. Sinagoga taip pat buvo mokymo ir bendruomenės gyvenimo centras. Po karo Žiežmariuose žydų nebelikę, o unikali sinagoga daugelį metų buvo paversta sandėliu. Vietos gyventojų iniciatyva dabar ji iškuopta ir laukia rekonstrukcijos.

Monumentalaus tūrio, ištęsto stačiakampio plano sinagogos vyrų salę apšviečia 18 arkinių langų. Šioje salėje centrinėje dalyje išlikusios dvi iš keturių kolonų, tarp kurių buvo įkomponuota bima, skirta žydų šventraščiui – Torai – skaityti. Moterų galerijoje sinagogos antrame aukšte išliko arkinės angos.

Prieškariu Lietuvoje medines baroko epochos sinagogas tyrinėjęs profesorius Paulius Galaunė teigė, kad šie statiniai turėję įtakos ir lietuvių liaudies meno raidai, mat sinagogas statę lietuvių meistrai, o daug senovinių elementų, išlikusių sinagogose, lietuvių medinėje architektūroje neberandama.

Daug sinagogų Lietuvoje, tarp jų ir garsiosios Valkininkų, Vilkaviškio sinagogos, sudegė karo metais. Medinių Rytų Europos sinagogų inventorizaciją ir fotofiksaciją prieš Antrąjį pasaulinį karą daugiausia atliko lenkų mokslininkai. Tarp kitų buvo išmatuota ir iki mūsų dienų nebeišlikusi Valkininkų sinagoga.

Medinės barokinės sinagogos Lietuvoje buvo sunaikintos Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau iki šiol domimasi jų originalia architektūra. 2000 metais sukurtame filme apie Rytų Europos medines sinagogas parodytos ir šešios iki šių dienų išlikusios medinės Lietuvos sinagogos – seniausioji Pakruojyje, Žiežmarių, Kurklių, Tirkšlių, Rozalimo ir Kaltinėnų.

Šįmet Žydų kultūros paveldo dienų renginiuose dalyvavo du miestai – Vilnius ir Kaunas. Juos rengiantis Kultūros paveldo departamentas tikisi, kad kitąmet šią dieną minės keturi, o 2007-aisiais – šeši Lietuvos miestai.

Europos Tarybos programa „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“ yra viena iš 22 Europos kultūros paveldo kelių. Šių metų programos tema buvo žydų virtuvė, tad jos dalyviai buvo išsamiai supažindinti ir su žydų kulinarijos ypatybėmis.

Pagal Eltą

Žiežmariai, Kaišiadorių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija