Atnaujintas 2005 spalio 19 d.
Nr.78
(1379)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Rinkimai be pasirinkimo!

„Šiomis dienomis vyks rinkimai į vadinamąjį Čečėnijos parlamentą Rusijos sudėtyje. Rinkimai bus „garbingi“ ir juose „laisva“ čečėnų tauta privalės išlieti „laisvą“ valią ir iš gausaus būrio vertų pretendentų rinks savo atstovus“, – sako Rusijos Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Vešniakovas. Pretendentai balotiruosis tiek pagal partinius, tiek ir pagal nepartinius sąrašus. Taip sakant, akivaizdus progresuojantis rusiškos demokratijos modelis Čečėnijos Respublikai, įrėmus Kalašnikovo automatų vamzdžius. Deputatai – taip pat iš anksto žinomi, jų sąrašai valdžios jau patvirtinti. Tai paveldėtiniai, penktosios kolonos atstovai, kuriems kadaise Čečėnijos prezidentai A.Maschadovas ir N.Jandarbijevas paskelbė amnestiją, visokio plauko skundikai ir išdavikai, besiveržiantys prie Rusijos valdžios lovio. Šie iš anksto suklastoti rinkimai čečėnams reiškia tik viena – karinės ir administracinės savivalės stiprinimą. Kaip ne kartą iki šiol buvo, vyriausybė dar kartą skyrė pakankamai solidžią sumą tam tikrai maištingosios Respublikos gyventojų daliai papirkti, juolab kad metropolijai tai nieko nekainuoja, nes visos Respublikos išlaidos sumokamos Čečėnijos nafta.

Visais šiais klausimais Lietuva yra visiškai lojali Rusijos politikai Čečėnijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, nepriklausomos Lietuvos Respublikoje daug saugiau ir naudingiau būti rusų šnipu negu iškamuotos, daug kentėjusios Čečėnijos pabėgėliu. Čečėnų pabėgėlius sodina į kalėjimą tiek už patekimą į Lietuvos teritoriją, norint gauti prieglobstį, tiek už bandymą nelegaliai kirsti jos sieną. O ką gi daryti, jeigu pabėgėliams legaliai, juolab neatlyginamai, to padaryti neįmanoma. Paprastai juos išgalvotu pretekstu kalėjime laiko nuo pusmečio iki metų, kartais – ir ilgiau. Bet tai nereiškia, jog nelaimingieji pabėgėliai, paleisti iš įkalinimo vietų, gaus nors santykinę laisvę. Juos dažniausiai iš Lukiškių kalėjimo ir Pravieniškių pataisos darbų kolonijos neribotam laikui perkelia į Pabradės pabėgėlių centrą, kuris labiau primena kalėjimą. Čia pabėgėliai yra priklausomi nuo dažnai nusikalstamų vyresnybės norų, nes uždarytiems nelaimėliams ji gali savavališkai skirti riboto ar neriboto termino bausmę.

Kas kita rusų karo lakūnas šnipas majoras V.Trojanovas, Čečėnijos moterų, vaikų, senelių žudikas… Anksčiau už neginamų miestų ir kaimų bombardavimą apdovanotas ordinu „Už drąsą“ ir dar kartą paaukštintas. Jį, tiesa, dėl „ikiteisminio tyrimo“ kurį laiką išlaikė puikiame „Balatono“ viešbutyje, esančiame brangiausiame ir prestižiškiausiame Vilniaus rajone. Privilegijuoto „diversanto“ pasiuntinėliais buvo ir jį aptarnavo daugybė Rusijos pasiuntinybės (kimšte prikimštos paties įvairiausio profilio specialistų) liokajų. Ir kai pagaliau atsiprašinėjant buvo išlaisvintas, jį pagarbiai palydėjo valdantis Lietuvos valdžios elitas.

Aišku, Lietuvos Respublikoje būti šnipu daug geriau!

Palyginti neseniai, suirus SSRS, Rusijos okupacinė kariuomenė traukėsi iš nepriklausomos Lietuvos Respublikos. Ant karinių automašinų stiklų ir bortų buvo greitosiomis, bet aiškiai užrašyta: „Mes dar grįšime!“ Kuo paaiškinti tokį lojalumą sienos pažeidėjams? Paprasčiausia buvusios metropolijos baime ar „KGB rezervininkų“ savo kolegoms rodomu lojalumu?

Denis MUCHAMADAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija