Atnaujintas 2005 spalio 21 d.
Nr.79
(1380)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Nalčikas – naujas Kaukazo karo etapas

Nalčikas – Kabardos Balkarijos sostinė. Respublikoje gyvena apie aštuoni šimtai tūkstančių žmonių, kurių dauguma – musulmonai. Stalinas balkarus, kaip ir čečėnus bei ingušus, buvo apkaltinęs bendradarbiavimu su vokiškaisiais fašistais Antrojo pasaulinio karo metu ir ištrėmė juos į Vidurinę Aziją. Šių tautų tragedija tęsiasi iki šiol ir nežinia dar kiek laiko tęsis.

Maskvos Karnegio centro darbuotojas M.Lipmanas apie praėjusią savaitę įvykdytą išpuolį prieš Nalčike esančius valstybinius jėgos struktūrų pastatus anglų žurnalistams sakė: „Tai buvo visai nepanašu į sprogimus Londone, kur teroristai atsirado nežinia iš kur. Nalčike buvo surengta galinga karinė operacija, ir ji buvo įvykdyta ten, kur knibždėte knibždėjo rusų specdaliniai“.

Rusijos oficialioji propaganda užsispyrusiai kartoja apie tai, kad viskas, kas vyksta Čečėnijoje ir Šiaurės Kaukaze, – nieko daugiau kaip tik antiteroristinė kova prieš banditus. (Visais laikais kovojantieji už savo laisvę nuo priklausomybės Rusijai buvo banditai. Lietuvos partizanai taip pat kitaip nebuvo vadinami.) Tuo tarpu ne vienas autoritetingas ekspertas visame pasaulyje jau garsiai kalba apie tai, kad vyksta karas, kurio veikimo ribos plečiasi, o po įvykių Nalčike atsirado svarios prielaidos teigti, jog prasideda naujas didelis Kaukazo karo etapas, kurio baigtis gali turėti pačių tragiškiausių pasekmių ir pačiai Rusijai.

Buvęs Čečėnijos premjeras Zakajevas, šiuo metu gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, kurios vyriausybė vis „bombarduojama“ išduoti jį Rusijai, apie įvykius Nalčike pasakė trumpai ir labai aiškiai: „Faktas yra tai, kad Kaukazo fronto karių akcija yra teisėta karinio konflikto operacija. Teisiniai šios operacijos aspektai turi būti vertinami Ženevos konvencijos kontekstu“.

Rusija į tai nedelsdama atsakė užsienio reikalų ministro S.Lavrovo ir gynybos ministro S.Ivanovo pareiškimais. Ivanovas kalbas apie Nalčiko puolimą pavadino „visiška kvailyste“ ir sapaliojo, kad kaip tik tuo metu vyko gerai organizuota antiteroristinė akcija. Todėl vietiniai banditai mėgino bėgti iš miesto, nes žinojo, kad po dviejų trijų valandų jų gyvenamoji vieta bus išaiškinta ir į jų butus pasibels milicija. O įvairių objektų puolimas tebuvo modžahedų spontaniškos beviltiškumo akcijos.

Įdomiai ministras supranta beviltiškumą.

Labai greitai, po sėkmingo kovotojų reido Nalčike, iš įvairių šaltinių atėjo žinios, kad mieste ima siautėti baudžiamieji rusų karių ir milicijos būriai, kurie gaudo jaunus vyrus ir įvardija juos kaip paimtus į nelaisvę banditus. Nalčiko gyventoja Zarena Volgasova AP korespondentui M.Ekeliui papasakojo, kad savo dvidešimt šešerių metų sūnų – dviejų vaikų tėvą – paskutinį kartą matė, kai rusų budeliai jį numetė ant gatvės šalia jo paties namų. Jis buvo žvėriškai sumuštas, viena ranka sulaužyta, o ant kūno matėsi daugybė nudegimų, panašių į gesinamų cigarečių žymes. Jis taip pragulėjo septynias valandas, o rusų kariai niekam neleido prie jo prieiti, tik tyčiojosi, keikėsi ir garsiai šaukė: „Tegul dvesia!“ Apie šeštą valandą vakaro atvažiavo milicijos mašina ir paėmė vos gyvą Volgasovos sūnų, kurį nusivežė nežinia kur.

Kitas Nalčiko gyventojas, nenorintis skelbti savo pavardės, papasakojo panašią istoriją apie jauną tėvą, kuris, kai prasidėjo neramumai, išskubėjo pasiimti savo mažylio iš vaikų darželio ir buvo milicijos nušautas. Po egzekucijos prie jo lavono buvo padėtas automatas, į ranką įspraustas pistoletas ir tas milicijos surežisuotas vaizdas buvo filmuojamas kamera, kaip įrodymas apie „nukautą modžahedą“. Kūną palaidoti artimiesiems neatiduoda. Užmuštojo pavardė – Džekamehovas.

Sekmadienį Nalčike įvyko dvi motinų demonstracijos prie prokuratūros pastato ir morgo. Jos reikalavo atiduoti užmuštų savo vaikų lavonus, kad galėtų juos palaidoti. Kabardos Balkarijos prokuroro pavaduotojas Masajevas ramino moteris ir prašė palaukti pirmadienio, sakydamas, kad jie ir patys dar nežino kas iš užmuštųjų modžahedas, o kas – civilis asmuo. O štai tada viską išsiaiškins...

Rusijos oficialūs atstovai skelbia, kad Nalčiko įvykiuose buvo nukauti devyniasdešimt du modžahedai, žuvo trisdešimt trys rusų kariai ir milicininkai bei dvylika taikių gyventojų. Juos, žinoma, nušovė „banditai“. Šie duomenys gerokai skiriasi nuo čečėnų generolo Šamilio Basajevo pranešimo, kuriame sakoma, kad spalio 13 dieną šturmo operacijoje dalyvavo 217 modžahedų, kurie ryte šturmavo penkiolika karinių objektų. Ginklų parduotuvę užpuolė jiems nežinoma grupė. Operacijos metu buvo užmušta 140 rusų karių ir milicininkų. 160 buvo sužeista. Sunaikinti trys sraigtasparniai ir keli šarvuočiai, paimta trofėjinių ginklų. Lygiai po dviejų valandų pagrindinės kovotojų pajėgos paliko miestą ir pasitraukė į savo bazes. Žuvo 41 modžahedas. Visi žuvusieji buvo sužeisti ir savo noru pasiliko mieste kautis iki mirties.

Gintautas Genys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija