|
Lietuvių karai su švedais
Tokiu pavadinimu spalio 5 dieną įvyko tarptautinė mokslinė konferencija Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje. Joje dalyvavo Lietuvos istorikai, taip pat svečiai iš Lenkijos ir Latvijos. Ji buvo skirta garsiosios Kirchholmo (Salaspilio) pergalės, kai 1605 m. rugsėjo 27 d. negausi LDK kariuomenė, vadovaujama Jono Karolio Chodkevičiaus (apie 3,5 tūkst. karių), nugalėjo 14 tūkst. švedų armiją, 400-osioms metinėms paminėti.
Konferencijoje perskaityta vienuolika pranešimų, kuriuose nagrinėta ne tik jau minėtas Kirchholmo (Salaspilio) mūšis, bet ir plati Lietuvos-Lenkijos valstybės kovų su Švedija XVII-XVIII amžiais panorama. Šitaip buvo aptarta ne tik Salaspilio mūšio epocha XVII a. pradžioje, bet ir vėlesni karai su švedais XVII a. viduryje bei XVIII a. pradžioje.
Doc.dr.R.Batūra (Lietuvos karo akademija) aptarė LDK kovinę patirtį ir taktiką 1605 metų kautynėse. Torūnės universiteto prof. B.Dybas aptarė istorinį Livonijos terminą (jų buvo keletas, kiekviena valstybė, valdžiusi šį kraštą, tas epochas vadino savaip) naujaisiais laikais.
Dr.E.Meilus (LKA) savo pranešimą paskyrė lietuviškajai Tvano (švedų okupacijos Lietuvoje 16551656 m.) istoriografijai. Prelegento teigimu, didžiausi nuopelnai čia priklauso prof. Adolfui Šapokai, dar 1939 metais šia tema apsigynusiam habilitacinę disertaciją (deja, išleistai tik prieš keliolika metų) bei prof. A.Tylai, daug nuveikusiam šioje tyrimų srityje jau mūsų laikais.
Vilniaus pedagoginio universiteto lektorius D.Karvelis savo pranešime 16251627 m. švedmetis. Karas ir lokalinė visuomenė palietė labai įdomią karo istorijos pusę kaip karas veikia paprastus žmones, šiuo atveju Biržų apylinkių valstiečius (kaip tuo metu švedai buvo okupavę Biržų pilį). Prof. M.Nagielskis (Varšuvos universitetas) aptarė Salaspilio mūšio teorijos ir praktikos dalykus, o dr. A.Kanauka (Lietuvos karo akademija) savo pranešimą skyrė laivyno vaidmeniui Baltijos jūros kovose XVIXVIII amžiais.
Prof. M.Vagnerio iš Varšuvos universiteto referato tema gana originali jis aptarė, kaip Salaspilio mūšis atsispindėjo to meto Vakarų Europos neperiodiniuose (proginiuose) laikraščiuose. Profesoriaus manymu, šis mūšis tada buvo suvoktas ir išreklamuotas kaip katalikų ginklo prieš protestantus pergalė. V.Airinis (Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus) savo pranešime pasakojo, kaip XVII a. vidurio karai atsispindėjo lietuvių armijos kariškio, Ašmenos stalininko Vladislovo Počobuto Odlanickio atsiminimuose. Svečias iš Lenkijos istorijos instituto dr. T.Cieselskis išsamiai nagrinėjo LDK kariuomenės sudėtį ir jos veiksmus pradiniame didžiojo Šiaurės karo laikotarpyje (17001705).
Pora pranešimų buvo skirta karinės fortifikacijos istorijai. Svečias iš Latvijos J.Grūbė (Bauskės pilies muziejus) labai informatyviame pranešime Žemės įtvirtinimai Žiemgalos ir Kuržemės pilyse istoriniuose piešiniuose ir planuose ne tik papasakojo apie devynių to regiono pilių, turėjusių tokius įtvirtinimus, fortifikacijos istoriją, bet savo referatą taip pat gausiai iliustravo skaidrėmis. Dr.V.Rakutis (VDU, LKA) aptarė Biržų tvirtovės padėtį karų su švedais metu XVII-XVIII amžiais.
Kiekvienas pranešimas sulaukė didelio auditorijos susidomėjimo. Konferencijos dalyviams teko atsakinėti į gausius klausimus. Jos medžiagą žadama publikuoti. (O konferencijos dalyvių ir svečių kitą dieną, spalio 6-ąją, laukė ekskursija į garsiojo mūšio lauką.)
Darius VILIMAS
Vilnius
© 2005 "XXI amžius"
|