Atnaujintas 2005 spalio 26 d.
Nr.80
(1381)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Lenkija: Ketvirtoji Respublika -
be komunistų

Petras KATINAS

Lenkijos konservatorius
Lechas Kačynskis
laimėjo prezidento rinkimus
EPA-ELTA nuotrauka

Preliminariais duomenimis, Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo Teisės ir teisingumo partijos vienas iš lyderių, Varšuvos meras L.Kačynskis. Jis gavo 53,5 proc., o D.Tuskas – 46,5 proc. balsų. Rinkimuose dalyvavo apie 50 proc. balso teisę turinčių rinkėjų.

Paskutinėje televizijos diskusijoje prieš antrąjį Lenkijos prezidento rinkimų ratą abu pretendentai – liberalu vadinamas Piliečių platformos lyderis 48 metų Donaldas Tuskas ir aštuoneriais metais už jį vyresnis Teisės ir teisingumo partijos kandidatas, Varšuvos meras Lechas Kačynskis – tikino laimėsią rinkimus. Šį kartą abu pretendentai bendravo ir diskutavo gana draugiškai ir nežarstė kaltinimų vienas kitam, ypač dėl praeities veiklos „nuodėmių“, kaip buvo prieš pirmąjį rinkimų ratą. Tada net buvo kilęs skandalas, kai L.Kačynskio rinkimų štabo vadovas apkaltino D.Tuską, kad jo tėvas 1944 metų pabaigoje porą mėnesių tarnavo hitlerinės Vokietijos kariuomenėje. Mat D.Tusko tėvai, gyvenę Gdansko (Dancigo) regione, yra kašubai. Jie, išaugę daugiau vokiečių kultūroje ir perėmę vokišką gyvenimo būdą, iš tiesų yra labai darbštūs ir organizuoti. Be to, Antrojo pasaulinio karo metais, bent jau taip skelbia „tikrais patriotais“ save vadinantys iš kitų vietų kilę lenkai, kašubai netgi neverčiami ėjo tarnauti į vokiečių kariuomenę. Visa tai buvo prisiminta rinkimų kampanijos metu. Nors, tiesą sakant, D.Tuskas iš tiesų yra lenkų patriotas, parašęs kelias knygas apie Gdansko istoriją ir todėl labai gerbiamas šiame regione. Neatsitiktinai Gdansko gyventojai labiausiai didžiuojasi trimis savo kraštiečiais – „Solidarumo“ įkūrėju ir komunizmo duobkasiu pirmuoju pokomunistinės Lenkijos prezidentu Lechu Valensa, čia gyvenusiu garsiuoju vokiečių rašytoju Giunteriu Grasu ir Donaldu Tusku, kuris kaip istorikas visą laiką šlovino Gdanską. Beje, ir L.Kačynskis savo politinę veiklą pradėjo Gdanske, į antikomunistinę opoziciją įsitraukė dar būdamas moksleivis. Jis buvo vienas iškiliausių „Solidarumo“ veikėjų nuo pat jo įsikūrimo 1980 metais. Prezidentui komunistui V.Jaruzelskiui įvedus karinę padėtį, L.Kačynskis kartu su kitais žymiausiais antikomunistinio „Solidarumo“ veikėjais buvo metams „internuotas“. D.Tuskas nebuvo areštuotas, bet už antikomunistinę veiklą, konkrečiai, už opozicinės antikomunistinės literatūros platinimą bei leidimą, buvo pašalintas iš universiteto ir dirbo tiktai juodžiausius darbus – dažydavo aukštuminius pastatus bei kitus įrengimus. Taigi abu kandidatai nuo ankstyvos jaunystės buvo aktyvūs antikomunistai. Tačiau po komunistinio režimo žlugimo L.Kačynskio ir D.Tusko keliai išsiskyrė. L.Valensai tapus prezidentu, L.Kačynskis buvo jo saugumo tarnybos vadovas, teisingumo ministras, Valstybės kontrolės vadovas. Vėliau jo santykiai su L.Valensa labai pašlijo, ir teismas pripažino, jog L.Kačynskis apšmeižė L.Valensą, ir įpareigojo jo atsiprašyti. Matyt, neatsitiktinai L.Valensa prieš pirmąjį ir antrąjį prezidento rinkimų ratus ragino balsuoti už D.Tuską. Toks raginimas davė peno lenkų karikatūristams pasišaipyti: kaipgi čia yra, kad antikomunistu Nr. 1 vadinamas L.Valensa kartu su kadenciją baigiančiu prezidentu pokomunistu A.Kvasnievskiu kviečia balsuoti už tą patį kandidatą.

Abiejų kandidatų programos gana skirtingos. D.Tuskas skelbė liberalią ekonominio vykdymo programą, mokesčių reformos būtinumą ir t.t. Tuo tarpu L.Kačynskis, pats būdamas uolus katalikas, nuolat pabrėžė socialinės politikos prioritetą. Taip pat griežtai pasisakė prieš vadinamąją seksualinę toleranciją ir atvirai smerkė gėjus bei įvairaus plauko feministes. L.Kačynskio šalininkai, nuolat akcentuodami savo kandidato nepaprastą maldingumą, priminė rinkėjams, kad D.Tuskas nėra tvirtas katalikas: jis neseniai su žmona priėmė Santuokos sakramentą. Be to, L.Kačynskis ir jo rinkimų štabas nevengė populizmo siekdami išsikovoti palankumą neturtingiausiuose visuomenės sluoksniuose. Jie pabrėždavo, kad D.Tuskas yra turtuolių, „naujųjų lenkų“ gynėjas ir aklai vykdantis visas ES direktyvas.

Savo ruožtu D.Tusko šalininkai, vadindami L.Kačynskį užkietėjusiu konservatoriumi ir net religiniu dogmatiku, pranašavo, kad L.Kačynskis sukels rimtų problemų Lenkijai ES viduje, atitolins euro įvedimą ir t.t. Taip pat D.Tusko rėmėjai įspėjo lenkus, kad skandalingasis „Savigynos“ lyderis Andžejus Leperis, vadinamas Lenkijos Žirinovskiu, irgi kandidatavęs į prezidentus pirmajame rinkimų rate, antrojo rato išvakarėse ragino balsuoti už L.Kačynskį.

Taigi vadinamosios Ketvirtosios Žečpospolitos prezidentas išrinktas. Dabar tarp abiejų dešiniųjų partijų – Teisės ir teisingumo ir Piliečių platformos – politikų prasidės aukščiausių valdžios postų dalybos. Gali būti, kad D.Tuskas bus išrinktas Seimo maršalka (pirmininku) arba gaus svarbios ministerijos vadovo postą. Derybos dėl postų nebus lengvos, nes parlamente abiejų partijų jėgos apylygės.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija